Anot jo, teismai yra priversti per dažnai skirti bausmes vien dėl to, kad politikai reikalauja greitų atsakymų.
Kalbėdamas parlamente M.Raskas sakė, kad 56 procentai šalyje gyvenančių 15–74 metų amžiaus žmonių yra bent kartą bausti už nusikaltimą ar nusižengimą.
„Tokia statistika rodo, kad teisinė sistema Estijoje yra pernelyg kriminalizuota“, – sakė M.Raskas.
Ne visi su teisėsaugos pareigūnais susidūrę asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Į 56 procentus, kuriuos paminėjo M.Raskas, oficialiai yra įtraukti ne tik nusikaltėliai, bet ir smulkūs pažeidėjai.
„Estijos įstatymai numato 1300 skirtingų atvejų, už kuriuos numatytos bausmės“, – sakė M.Raskas.
„Vienas tokių teisinių pavyzdžių atrodo gana abejotinai – jaunimo rūkymo priskyrimas baudžiamiesiems nusižengimams. Siekis gal ir pagirtinas, tačiau ar tai tikrai atgrasins jaunuolius nuo rūkymo“, – klausė teisininkas.
M.Raskas paragino įstatymų leidėjus reformuoti sistemą, nes per daug platus kriminalinio kodekso taikymas kelia problemų šiai 1,3 mln. gyventojų turinčiai šaliai.
„Masinės nuobaudos menkina pačios bausmės poveikį“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad ši problema yra būdinga ne tik Estijai.
„Baudžiamojo kodekso įstatymai politikams yra pigiausias ir greičiausias kelias įrodyti savo rinkėjams, kad jais rūpinamasi ir daroma viskas jiems apsaugoti“, – sakė M.Raskas.
