Prieš susitikimą su V.Putinu rašytojas Aleksandras Archangelskis žurnalistams sakė ketinąs premjerui užduoti šiuos du klausimus.
Po susitikimo premjero atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar buvo šie klausimai pateikti, atsakė, jog rašytojas tikrai iškėlė šias temas.
Pasak D.Peskovo, V.Putinas atsakė, jog kalbant apie M.Chodorkovskio ir kitų su juo susijusių asmenų bylas, nereikia užmiršti, kad jie buvo susiję su žmogžudystėmis ir kad tai įrodyta teisme.
„Atsakydamas į klausimą apie malonę Chodorkovskiui, V.Putinas pabrėžė, kad tokia galimybė numatyta pagal įstatymą, tačiau norėdamas ja pasinaudoti nuteistasis turi visiškai pripažinti savo kaltę ir pateikti atitinkamą prašymą“, – sakė D.Peskovas.
Pasak jo, kalbėdamas apie A.Podrabineko padėtį V.Putinas nurodė iš žiniasklaidos sužinojęs apie jo publikacijų esmę, kad jos sukėlė itin neigiamą visuomeninių organizacijų reakciją.
Patys susitikimo dalyviai žurnalistams tvirtino tikintys, kad premjeras sugeba „girdėti“. „Aš išgirdau, kad jis išgirdo. Ausis tas žmogus turi, reakciją – taip pat“, – sakė Andrejus Bitovas.
Su juo sutiko ir Tatajana Ustinova: „Valdžia mus girdi, susirinkusieji tuo neabejoja; ir jeigu premjeras mus girdi, tai jau nemažai.“
A.Podrabinekas ir jo šeima pradėjo gauti grasinimus, kai pasirodė straipsnis leidinyje „Ježednevnyj žurnal“ – „Kaip antisovietininkas antisovietininkams“, kuriame žurnalistas komentavo Maskvos Šiaurės administracinio rajono valdžios sprendimą nuimti šašlykinės iškabą „Antisovetskaja“ Leningrado prospekte.
Sprendimas buvo priimtas prašant veteranams, kuriems toks pavadinimas nepatiko. Savo straipsnyje A.Podrabinekas juos pavadino budeliais ir vertuchajais (Gulago laikų lagerių prižiūrėtojais).
