Interviu laikraščiui „Novaja gazeta“, kuriame dirbo Ana Politkovskaja, nužudyta 2006 metais, dienos šviesą išvydo trečiadienį. Dar viena „Novaja gazeta" reporterė Anastasija Baburova žuvo nuo samdyto žudiko kulkos už poros kilometrų nuo Kremliaus.
D.Medvedevo sekretorė spaudai Natalija Timakova sakė, kad interviu buvo „prezidento iniciatyva“, jis norėjo pareikšti „moralinę paramą“ laikraščio „Novaja gazeta“ redakcijai.
„Novaja gazeta" griežtai kritikavo D.Medvedevo pirmtaką Vladimirą Putiną – iš pradžių kaip prezidentą, o paskui ir kaip ministrą pirmininką.
V.Putinas nedavė interviu laikraščiui „Novaja gazeta“, priešingai nei jo pirmtakas, pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.
D.Medvedevas priėmė Kremliuje „Novaja gazeta“ bendraturtį, Sovietų Sąjungos reformatorių Michailą Gorbačiovą ir pareiškė užuojautą dėl A.Baburovos žūties. A.Baburovą nušovė samdytas žudikas, prieš tai nušovęs advokatą Stanislavą Markelovą, gynusį teismuose „Novaja gazeta“ interesus.
A.Politkovskaja griežtai kritikavo V.Putiną už karą Čečėnijoje.
Pareigūnai sako, kad jos nužudymas buvo organizuotas iš užsienio, siekiant diskredituoti Rusijos valdžią. Keli įtariamieji A.Politkovskajos nužudymu buvo sulaikyti, bet vasarį juos išteisino prisiekusiųjų teismas.
D.Medvedevo sekretorė spaudai sakė, kad interviu kalbama apie pilietinę visuomenę, kovą su korupcija ir teismų reformą – temomis, kurias prezidentas vadina pirmiausia spręstinomis.
Be A.Baburovos ir A.Politkovskajos, „Novaja gazeta“ neteko dar dviejų reporterių, rašiusių apie korupciją ir žmogaus teisių laikymosi problemas: 2000 metais buvo nužudytas Igoris Domnikovas, o 2003 metais paslaptingomis aplinkybėmis mirė Jurijus Ščekočichinas.
Stabilumas nepakeičia demokratijos
Rusijos stabilumas negali būti demokratijos pakaitalas, pareiškė prezidentas D.Medvedevas.
Paklaustas, ar rusai iš esmės aukoja demokratiją ekonominės gerovės labui, Rusijos lyderis atsakė, kad tokio sandorio būti negali, ir tvirtino, jog demokratija šalyje jau įsigalėjusi.
„Jokiomis aplinkybėmis negalima supriešinti stabilaus ir sėkmingo gyvenimo politinių teisių su laisvių visuma“, – sakė D.Medvedevas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad demokratija yra „istorinė kategorija, ir priminė, jog pagrindinių demokratijos institucijų atsiradimas Rusijoje daugeliui rusų kažkuriuo metu sutapo su labai sunkiais politiniais ir ekonominiais 10-ojo dešimtmečio procesais bei kad jiems tai buvo labai sunkus metas.
„Tai paveikė paties termino suvokimą. Tačiau tai veikiau yra asmeninė patirtis, o ne požiūris į (šį) institutą apskritai“, – mano prezidentas.
„Todėl nemanau, kad mums reikia reabilituoti demokratiją. Demokratija buvo, yra ir bus“, – pažymėjo jis.
Valdant D.Medvedevo pirmtakui V.Putinui, Rusijos ekonomika kelerius metus sparčiai augo, tačiau Vakarai kritikavo Maskvą dėl ekonomikos stabilumo demokratijos sąskaita.
Kai prezidentu gegužės mėnesį tapo teisininko išsilavinimą turintis D.Medvedevas, liberalių pažiūrų analitikai vylėsi, kad jis pastūmės Rusiją demokratinių reformų keliu, tačiau kol kas realių permainų ženklų beveik nėra.
Stebėtojai visada atidžiai analizavo D.Medvedevo ir dabar įtakingą premjero postą užimančio V.Putino santykius, norėdami užfiksuoti šio valdančiojo tandemo skilimą.
D.Medvedevas taip pat įsteigė patariamąją grupę, kurioje dirba pagrindiniai Rusijos teisių gynėjai ir liberalių pažiūrų analitikai, patariantys socialiniais klausimais. Tai laikoma dar vienu atsargiu liberalių tendencijų ženklu.
„Jie turi daug klausimų. Ir ne visada norima į juos atsakyti. Tačiau kaip tik dėl to mūsų susitikimai turi būti sistemingi“, – sakė jis.
