Japonijos krovininis laivas „MOL Presence” nuo Fukušimos atominės elektrinės buvo nutolęs net 120 kilometrų. Bet tokio atstumo pakako, kad jį pasiektų radiacijos debesis.
Kai „MOL Presence” įplaukė į Kinijos uostą Siemeną, pradėjo veikti radiacijos lygį fiksuojantys prietaisai. 4698 jūrinius konteinerius gabenantis „MOL Presence” privalėjo apsisukti ir grįžti į Japoniją.
Grėsmė pasaulio laivybai
Šis atvejis – pirmasis bauginantis signalas. Radioaktyviosiomis medžiagomis užkrėsti krovininiai laivai šiuo metu kelia grėsmę viso pasaulio laivybai.
„Manau, kad Europa laivus iš Japonijos pasiųs atgal. Hamburgo uostas neapsidžiaugs, jeigu į jį įplauks radioaktyvus laivas”, – sakė laivų kontrolės bendrovės „Germanischer Lloyd” vadovas Erikas van der Noordaa.
Spėjama, kad pirmieji galbūt radioaktyviosiomis medžiagomis užkrėsti kroviniai Europą jūrų keliais pasieks balandžio viduryje. Šiuo metu kaip tik svarstoma, kaip teks elgtis.
Ką daryti? Atsakymo į šį klausimą neturi ir laivus kontroliuojančios bendrovės.
Jau rengia patikros planus
Hamburgo uosto vadovybė su muitinės tarnyba ir miesto valdžia šiuo metu rengia būsimos patikros planus. Tiesa, vokiečiai gali džiaugtis: konteinerius gabenantys laivai pirmiausia užsuka į Olandijos uostą Roterdamą.
Jo valdžia jau dabar iš lainerių savininkų reikalauja, kad iš visų Azijos šalių įplaukiančių laivų kapitonai nurodytų dešimt paskutinių uostų, į kuriuos buvo įplaukę, ir raštu garantuotų, kad krovininis laivas neužkrėstas radioaktyviosiomis medžiagomis. Po to uosto komanda patikrina radiacijos lygį laive.
Esant nedideliam radiacijos lygiui, dažnai pakanka iššveisti denį bei konteinerius su vandeniu ir muilu. Taip padarė JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis, prie Japonijos krantų patekęs po radioaktyviuoju debesimi.
