D.Cameronas pažadėjo surengti tokį referendumą, tačiau naujuoju teisės aktu siekiama opozicijos leiboristus priversti taip pat organizuoti tokį plebiscitą, jeigu jie laimėtų visuotinius rinkimus 2015 metų gegužę.
650 vietų Bendruomenių Rūmuose šis įstatymas buvo priimtas 283 balsais, ir prieš jį niekas nebalsavo. Dauguma konservatorių projektui pritarė, o daugelis Leiboristų ir Liberalų demokratų partijos įstatymų leidėjų susilaikė.
Mėginimas tokį teisės aktą priimti šių metų sausį buvo nesėkmingas. Nors Bendruomenių Rūmai jam pritarė, įstatymas įstrigo Lordų Rūmuose, o laikas jį patvirtinti baigėsi.
D.Cameronas pagrasino pasinaudoti Parlamento aktu, kuris pasitelkiamas tik išskirtiniais atvejais, siekiant apeiti Lordų Rūmus, kurių nariai nėra renkami, jeigu šie blokuoja žemųjų parlamento rūmų, sudarytų iš renkamų deputatų, valią.
ES virto supervalstybe
Parlamentaras Bobas Neillas, penktadienį pateikęs tą teisės aktą svarstymui, sakė, kad referendumo oponentams atėjo laikas „pasisakyti arba nutilti“.
Pasak jo, Britanijos ryšiams su ES reikalingas legitimumas bei piliečių sutikimas, o naujasis teisės aktas atvers rinkėjams galimybę pasirinkti.
Užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas, palaikęs šį projektą, sakė įstatymų leidėjams: „Neabejotina, kad svarbiausias strateginis klausimas, šiandien iškilęs mūsų šaliai – dėl mūsų ryšio su Europos Sąjunga ateities.“
Pasak jo, kai Britanija įstojo į tuometę Europos Ekonominę Bendriją, ji „transformavosi iš bendrosios rinkos į numanomą supervalstybę“.
„Mūsų dienomis Europa labai skiriasi nuo Europos, už kurią žmonės balsavo 1975-aisiais, tačiau Britanijos žmonių niekada nebuvo atsiklausta, ar jie sutinka su daugeliu iš tų pokyčių“, – pridūrė Ph.Hammondas.
„Taigi, mums neturėtų būti jokia staigmena, kad ES demokratinis palaikymas yra trapus, diplomatiškai tariant“, – pažymėjo jis.
