„Charkovas – tai Ukrainos miestas. Labai smagu, kad dabar visi tai jaučia, mato ir supranta. Anksčiau apie tai net nesusimąstydavome, o dabar mokomės. Kai kas jau išmoko didžiuotis savo vėliava ir valstybe“, – sako Charkovo verslininkas, Charkovo pilietinio forumo koordinatorius Dmitrijus Kutavojus.
Ir galbūt dėl to, kad išmoko didžiuotis, dabar padėtis Charkove gerokai stabilesnė nei kaimyniniame Donecke ar Luhanske. O juk prieš kelis mėnesius ir čia žuvo žmonės.
Dabar mieste Rusijos simbolis nėra populiarus
Kovo pirmąją Charkovo administracijos pastato langai dužo, o vėliavos čia keitėsi – tai Rusijos, tai Ukrainos. Tačiau dabar mieste Rusijos simbolis nėra populiarus.
Tik kone kasdien, kai geras oras, prie Lenino paminklo susirenka kelios dešimtys protestuotojų. Jie sako, kad dabartinė valdžia yra fašistų valdžia iš Dešiniojo sektoriaus. Tačiau taip manančiųjų čia dabar mažuma. Ir tai ne valdžios nuopelnas. Aktyvūs Charkovo gyventojai ir verslininkai susibūrė į organizacijas ir patys rūpinasi tvarka. Atrodo, kad Maidanas iš tiesų pakeitė šalį.
Prezidento rinkimai Charkove, pasak Vakarų stebėtojų, – buvo pozityviai nuobodūs. Tai geras vertinimas demokratiniams rinkimams. Nors, greta sienos su Donecko sritimi, tvarką prižiūrėjo Ukrainos kariai su šarvuota technika. Stebėtojai tikina, kad tai visiškai netrikdė rinkimų.
„Mes ir stebėjomės, kad žmonės vaikšto laisvai, nesimato jokių įtampos ženklų, priešpriešos ženklų. Ta technika, kuri ten važinėjo, buvo priimama adekvačiai, kaip saugumo ženklas. Kaip ženklas, kad situacija visiškai kontroliuojama valstybinių institucijų“, – pasakoja rinkimų Ukrainoje stebėtojas Haroldas Daublys.
Charkove daugumą balsų, kaip ir beveik visoje Ukrainoje, surinko Petro Porošenka.
Rinkimus prižiūrėję ir Vakarų, ir Ukrainos stebėtojai pripažįsta, kad tai pirmieji rinkimai Ukrainoje, kai nebuvo jokio valdžios spaudimo. Tad ir pažeidimai tik tokie, kad pavargę kai kurių apylinkių komisijos nariai išsiskirstė nebaigę skaičiuoti balsų ir grįžo tik pailsėję.
