Nepatenkinti Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vykdytomis ekonominėmis ir politinėmis reformomis ir baimindamiesi, kad jos galiausiai lems Sovietų Sąjungos žlugimą, sąmokslininkai nusprendė, kad atėjo metas veikti.
Rugpjūčio 18 dieną keli iš jų nuskrido į Krymą, kur tuo metu savo rezidencijoje atostogavo M.Gorbačiovas, ir iškėlė jam ultimatumą. M.Gorbačiovas, esą, turintis arba paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį, arba atsistatydinti ir savo įgaliojimus perduoti viceprezidentui Genadijui Janajevui.
Kokia išties buvo M.Gorbačiovo reakcija, informacija skiriasi. Anot kai kurių, dalyvavusių šiame susitikime, Sovietų Sąjungos lyderis, esą, pasakęs: „Darykite, ką reikia, po velnių!“ Pats M.Gorbačiovas tikina su iškeltu ultimatumu niekada nesutikęs. Sovietų Sąjungos vadovui paskirtas namų areštas – jis izoliuotas savo rezidencijoje Kryme. Visos susisiekimo priemonės rezidencijoje buvo užblokuotos – jas kontroliavo KGB.
V.Kriučkovas padidino visų KGB darbuotojų atlyginimus, atšaukė juos iš atostogų. Buvo atlaisvintas Lefortovo kalėjimas – pasiruošta naujų kalinių antplūdžiuiV.Kriučkovas padidino visų KGB darbuotojų atlyginimus, atšaukė juos iš atostogų. Buvo atlaisvintas Lefortovo kalėjimas – pasiruošta naujų kalinių antplūdžiui. Teigiama, kad sąmokslininkai buvo užsakę 250 tūkst. vienetų antrankių ir pasiruošę 300 tūkst. arešto formų.
Karinis perversmas prasidėjo rugpjūčio 19-ąją. Paskelbęs apie tariamą M.Gorbačiovo ligą, vadinamasis „SSRS valstybinis ypatingosios padėties komitetas“ (rusiškas trumpinys – GKČP) pranešė perimantis valdžią. Komitetas akimirksniu sustabdė politinių partijų ir kitų organizacijų, neva „trukdžiusių normalizuoti padėtį“, veiklą, įsakė išformuoti „SSRS įstatymų neatitinkančias“ valdžios ir karines struktūras, uždrausti masiniai susirinkimai, įvesta komendanto valanda, armijai nurodyta kontroliuoti žiniasklaidos priemones. Rusijos Dūmos pastatas apsuptas karinių mašinų. Agresija pradėta ir kai kuriose kitose sovietinėse respublikose.
Iš pradžių sąmokslininkai buvo numatę suimti ir Rusijos Sovietinės Federacinės Socialistinės Respublikos prezidentą Borisą Jelciną, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Todėl B.Jelcinas turėjo visas galimybes koordinuoti pasipriešinimą pučistams. Jis tai ir darė: praėjus vos porai valandų nuo perversmo pradžios, apie 9 val. ryto, jis paskelbė apie įvykdytą antikonstitucinį perversmą ir paragino piliečius šiam perversmui priešintis, o kariškius – nepalaikyti perversmininkų ir nedalyvauti puče.
Perpiet Maskvos gyventojai pradėjo rinktis prie Baltųjų rūmų ir statyti aplink juos barikadas. Reaguodamas į tai, G.Janajevas Maskvoje įvedė komendanto valandą, o apie 17 val. surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad M.Gorbačiovas „ilsisi“. Jis sakė: „Per pastaruosius metus jis labai pavargo ir jam reikia truputį laiko atstatyti savo sveikatą“. Kreipdamasis į žiniasklaidą G.Janajevas taip pat tikino, esą GKČP įsipareigoja tęsti M.Gorbačiovo pradėtas reformas. Tačiau G.Janajevo silpna laikysena ir drebančios rankos visus įtikino, kad tai nebuvo tiesa.
Tą patį vakarą B.Jelcinas, atsistojęs ant tanko, kreipėsi į minią, ragindamas nebijoti ir priešintis pučistams.
