Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija abejoja lenkų karo belaisvių sušaudymo Katynėje faktų, rašo dienraštis

Katynė
„Scanpix“ nuotr. / Katynė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos vyriausybės pateiktame atsakyme į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paklausimą dėl Katynės žudynių bylos reiškiamos abejonės dėl tūkstančių lenkų karo belaisvių sušaudymo fakto, šeštadienį rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.

Be to, kaip pažymi „Rzeczpospolita“, Rusijos vyriausybė atsisakė pateikti su šia byla susijusius archyvinius dokumentus.

Pasak dienraščio, EŽTT gavo 17 puslapių apimties laišką, kuriame Rusija nė karto nepavartojo žodžio „nusikaltimas“ arba „žudynės“ – minima tik Katynės „byla“ arba „įvykiai“.

Tame dokumente nurodoma, kad nužudytų lenkų reabilituoti nenumatoma, nes nepavyko nustatyti tų kariškių įkalinimo aplinkybių, jiems pateiktų kaltinimų pobūdžio ir kaltės įrodymo.

„Negalima netgi tvirtinti, jog lenkai buvo sušaudyti“, – sakoma tame laiške.

Maskva taip pat ragina EŽTT nenagrinėti bylos, kuri buvo iškelta praeitų metų rugsėjį, gavus Katynėje sušaudytų lenkų kariškių artimųjų skundą, kadangi Rusija Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavo tik 1998 metų gegužės 5 dieną.

„Rusijos Federacijos vadovybė neprivalėjo atlikti tyrimų, susijusių su Katynės įvykiais, kurie vyko 1940 metais“ – rašoma vyriausybės atsakyme.

Be to, Maskva neketina perduoti EŽTT 2004 metų sprendimo nutraukti Rusijos vykdytą Katynės įvykių tyrimą kopijos, nes tame dokumente „esama (valstybės) paslapčių, kurios gali padaryti žalą šalies saugumui“. Lenkija šio dokumento taip pat negavo.

Balandžio 7 dieną Katynėje vyks tų žudynių 70–ųjų metinių minėjimas, kuriame dalyvaus Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Katynės miške ir kitose Sovietų Sąjungos vietose buvo sušaudyti 22 tūkst. lenkų, tarp jų – 15 tūkst. lenkų karininkų, likusių Sovietų Sąjungos kontroliuojamoje teritorijoje, kai po Raudonosios Armijos invazijos į Lenkiją ji šios šalies teritoriją pasidalijo pagal Molotovo–Ribbentropo (Molotovo–Ribentropo) paktą su nacistine Vokietija.

Apie Katynėje netoli Smolensko aptiktą masinių žudynių vietą vokiečiai paskelbė 1943 metų balandžio 13 dieną. Tačiau jau po dviejų dienų Maskvos radijas apkaltino vokiečius lenkų žudynėmis, aiškindamas, kad lenkų karininkus jie sušaudė 1941 metais. Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir komunistinės Lenkijos vadovai.

Tiesa paaiškėjo tik daugiau kaip po pusės amžiaus. 1990 metų balandžio 13 dieną Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino, jog lenkų masines žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD.

Tuo tarpu penktadienį per Rusijos televiziją pirmą kartą buvo parodytas lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmas „Katynė“ (Katyn) apie 1940 metais NKVD organizuotas Lenkijos karininkų žudynes.

Šis prieš trejus metus pasirodęs filmas, kuris buvo nominuotas „Oskarui“, anksčiau Rusijoje buvo du kartus parodytas kino teatruose ir sulaukė labai prieštaringų vertinimų.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Katynė, Rusija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min