Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusija abejoja lenkų karo belaisvių sušaudymo Katynėje faktų, rašo dienraštis

Rusijos vyriausybės pateiktame atsakyme į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paklausimą dėl Katynės žudynių bylos reiškiamos abejonės dėl tūkstančių lenkų karo belaisvių sušaudymo fakto, šeštadienį rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.
Katynė
Katynė / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Katynė Rusija

Be to, kaip pažymi „Rzeczpospolita“, Rusijos vyriausybė atsisakė pateikti su šia byla susijusius archyvinius dokumentus.

Pasak dienraščio, EŽTT gavo 17 puslapių apimties laišką, kuriame Rusija nė karto nepavartojo žodžio „nusikaltimas“ arba „žudynės“ – minima tik Katynės „byla“ arba „įvykiai“.

Tame dokumente nurodoma, kad nužudytų lenkų reabilituoti nenumatoma, nes nepavyko nustatyti tų kariškių įkalinimo aplinkybių, jiems pateiktų kaltinimų pobūdžio ir kaltės įrodymo.

„Negalima netgi tvirtinti, jog lenkai buvo sušaudyti“, – sakoma tame laiške.

Maskva taip pat ragina EŽTT nenagrinėti bylos, kuri buvo iškelta praeitų metų rugsėjį, gavus Katynėje sušaudytų lenkų kariškių artimųjų skundą, kadangi Rusija Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavo tik 1998 metų gegužės 5 dieną.

„Rusijos Federacijos vadovybė neprivalėjo atlikti tyrimų, susijusių su Katynės įvykiais, kurie vyko 1940 metais“ – rašoma vyriausybės atsakyme.

Be to, Maskva neketina perduoti EŽTT 2004 metų sprendimo nutraukti Rusijos vykdytą Katynės įvykių tyrimą kopijos, nes tame dokumente „esama (valstybės) paslapčių, kurios gali padaryti žalą šalies saugumui“. Lenkija šio dokumento taip pat negavo.

Balandžio 7 dieną Katynėje vyks tų žudynių 70–ųjų metinių minėjimas, kuriame dalyvaus Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Katynės miške ir kitose Sovietų Sąjungos vietose buvo sušaudyti 22 tūkst. lenkų, tarp jų – 15 tūkst. lenkų karininkų, likusių Sovietų Sąjungos kontroliuojamoje teritorijoje, kai po Raudonosios Armijos invazijos į Lenkiją ji šios šalies teritoriją pasidalijo pagal Molotovo–Ribbentropo (Molotovo–Ribentropo) paktą su nacistine Vokietija.

Apie Katynėje netoli Smolensko aptiktą masinių žudynių vietą vokiečiai paskelbė 1943 metų balandžio 13 dieną. Tačiau jau po dviejų dienų Maskvos radijas apkaltino vokiečius lenkų žudynėmis, aiškindamas, kad lenkų karininkus jie sušaudė 1941 metais. Šios versijos laikėsi ne tik SSRS, bet ir komunistinės Lenkijos vadovai.

Tiesa paaiškėjo tik daugiau kaip po pusės amžiaus. 1990 metų balandžio 13 dieną Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pripažino, jog lenkų masines žudynes Katynėje, Charkove ir Tverėje vykdė NKVD.

Tuo tarpu penktadienį per Rusijos televiziją pirmą kartą buvo parodytas lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmas „Katynė“ (Katyn) apie 1940 metais NKVD organizuotas Lenkijos karininkų žudynes.

Šis prieš trejus metus pasirodęs filmas, kuris buvo nominuotas „Oskarui“, anksčiau Rusijoje buvo du kartus parodytas kino teatruose ir sulaukė labai prieštaringų vertinimų.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius