Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija apdovanos karius, prisidėjusius prie Krymo aneksijos

Rusų kariai Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusų kariai Kryme
Šaltinis: 15min.lt, BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pareigūnams ir kariškiams, prisidėjusiems prie Krymo aneksijos, bus įteikti apdovanojimai.

Kaip skelbia „Ria Novosti“, jis atsisakė įvardinti jų pavardes, tačiau teigė, kad „žinoma, jiems bus skirti valstybės apdovanojimai“.

Paklaustas, ar žino ką nors apie pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus grįžimą į Ukrainą, V.Putinas atsakė, kad to reikia teirautis paties V.Janukovyčiaus.

Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad prezidentas bėglys Rytų Ukrainoje gali pasirodyti Velykų savaitgalį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš Rusiją
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš Rusiją

Pasveikino naująjį NATO vadovą ir tikisi geresnių santykių su Vakarais

V.Putinas šeštadienį pasveikino naująjį NATO vadovą, buvusį Norvegijos ministrą pirmininką Jensą Stoltenbergą, su kuriuo turėjęs „labai gerus santykius“, ir pareiškė, kad tikisi iš Vakarų geresnių ryšių su Rusija.

Rusijos ir NATO santykiai dabar yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų; jie pablogėjo Rusijai aneksavus Krymą; kaip V.Putinas sakė ketvirtadienį, tai padaryti iš dalies vertė NATO ekspansija į rytų Europą.

V.Putinas sakė neįžvelgiantis priežasčių, kodėl Rusijos ir Vakarų šalių santykiai negalėtų pagerėti, tačiau pažymėjo, kad Vakarai turėtų parodyti iniciatyvą to siekti

Vėliau šeštadienį numatytame transliuoti interviu valstybinei televizijai „Rossija“ V.Putinas pažymėjo, kad J.Stoltenbergo, kuris NATO vadovo postą perims spalį, paskyrimas gali padėti pagerinti santykius.

„Mūsų labai geri santykiai. Taip pat ir asmeniški santykiai. Jis labai rimtas, atsakingas žmogus; nagi, pažiūrėsim, kaip klostysis santykiai jam (esant) naujose pareigose“, – sakė V.Putinas laidos „Vesti v subbotu“ (Žinios šeštadienį) vedėjui Sergejui Briliovui.

Rusijos lyderis dar kartą parodė, kad jo santykiai su dabartiniu Aljanso vadovu Andersu Foghu Rasmussenu yra įtempti, vėl kaltindamas buvusį Danijos premjerą, kad jis slapta įrašė ir nutekino jųdviejų privatų pokalbį, nors A.F.Rasmussenas tuos kaltinimus neigia.

Skundžiasi, kad Vakarai negerbia Rusijos

V.Putinas sakė neįžvelgiantis priežasčių, kodėl Rusijos ir Vakarų šalių santykiai negalėtų pagerėti, tačiau pažymėjo, kad Vakarai turėtų parodyti iniciatyvą to siekti.

V.Putino atstovas penktadienį užsiminė, kad vienas pagrindinių veiksnių yra per menka Vakarų pagarba Maskvai, sakydamas, jog tos šalys elgiasi su Rusija tarsi su „prasikaltusia mokinuke“

„Manau, nėra nieko, kas trukdytų normalizuoti (santykius) ir normaliai bendradarbiauti“ su Vakarais, pažymėjo V.Putinas. „Žinote, tai ne nuo mūsų priklauso nuo mūsų. Arba ne tik nuo mūsų. Tai priklauso nuo mūsų partnerių“, – pridūrė jis.

V.Putinas neįvardijo jokių konkrečių veiksmų, kokius, jo nuomone, turėtų atlikti Vakarų šalys. Tačiau jo atstovas penktadienį užsiminė, kad vienas pagrindinių veiksnių yra per menka Vakarų pagarba Maskvai, sakydamas, jog tos šalys elgiasi su Rusija tarsi su „prasikaltusia mokinuke“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Čečėnijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Čečėnijoje

Aiškina, kad yra skirtumai tarp operacijų Čečėnijoje ir Rytų Ukrainoje

Prezidentas taip pat atmetė kritiką dėl Krymo separatistinio referendumo, kuris vyko Rusijos okupacijos sąlygomis, sakydamas, kad tame balsavime dalyvavo 83 proc. pusiasalio gyventojų, o tokio aktyvumo esą „nebūtų įmanoma“ dirbtinai surežisuoti.

Į S.Briliovo pastebėjimą, kad vakarų politikai, matyt, priims Rusijos prezidento pareiškimą apie karinį buvimą, tartum „referendumas įvyko grasinant rusiškais automatais“, V.Putinas atsakė: „Jei būsime sąžiningi ir objektyvūs, tai visiems bus suprantama, kad grasinant automatu negalima žmonių išvaryti iš butų, namų ir priversti eiti į rinkimų apylinkę balsuoti neįmanoma, aktyvumas – 83 proc.“

V.Putinas atmetė Vakarų analitikų palyginimus tarp Rusijos „antiteroristinių“ operacijų Čečėnijoje, vykdytų praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, ir Kijevo vyriausybės pajėgų veiksmų prieš prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.

„Skirtumas didžiulio masto, ir jo esmė yra ta, kad Šiaurės Kaukaze mes susidūrėme su tarptautinio terorizmo agresija. Iš esmės, tai buvo suformuotos, gerai paruoštos bandos, kurios buvo aprūpinamos ir apginkluojamos iš užsienio. Tai didelis skirtumas“, – pabrėžė jis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min