Rusija, kuri ketina iki 2030-ųjų pasistatyti mažiausiai 28 naujas branduolines elektrines, galėtų parduoti Europos Sąjungai elektros energiją, kurią gamins reaktoriai Kaliningrade, sakė bendrovės „Rosatom“ vadovo pavaduotojas Kirilas Komarovas Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
„Turime savų poreikių Kaliningrade, tačiau, suprantama, žiūrime į energijos stygių už eksklavo ribų – Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vokietijoje“, – sakė jis.
Pasak K.Komarovo, pirmojo 1 082 megavatų galios bloko statybas Kaliningrade numatyta užbaigti 2016 metais, antrasis turėtų pradėti veikti po dvejų metų.
Vokietijos žemieji parlamento rūmai ketvirtadienį triuškinama balsų dauguma pritarė planams iki 2022 metų visiškai atsisakyti atominės energetikos. Šis žingsnis įtvirtina radikalų Angelos Merkel politikos pasikeitimą, kurį paskatino avarija Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje.
Pasak K.Komarovo, Vokietija gali sau leisti palaipsniui atsisakyti atominės energetikos, tačiau daug kitų šalių – ne.
„Ukrainoje atominių jėgainių gaminamos elektros energijos kilovatvalandė kainuoja 2 JAV centus, tuo tarpu iškastinio kuro elektrinių gaminamos elektros kilovatvalandė – 6 JAV centus, o elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kilovatvalandė – 11 JAV centrų“, – sakė „Rosatom“ vadovo pavaduotojas.
„Jei Ukraina uždarytų visas savo atomines jėgaines, tai reikštų galą šalies ekonomikai“, – pabrėžė jis.
