Interviu savaitraščiui „Russkij Newsweek“ gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas sakė, kad Rusija priversta ieškoti ginklų užsienyje, nes artimiausiais metais ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti ketina išleisti daugiau kaip 600 mlrd. dolerių.
„Mūsų ginklų pramonė dažnai neatitinka keliamų reikalavimų“, – sakė ministras.
„Šioje situacijoje mes elgiamės kaip vartotojai. Vartotojai tos ginkluotės, kurią tiekia ginklų pramonė. Mūsų įmonės nori gaminti seno modelio ginklus. Mes jų nenorime pirkti“, – sakė jis.
Rusija, antra didžiausia ginklų tiekėja pasaulyje, derasi su Prancūzija dėl galimybės įsigyti „Mistral“ klasės karo laivą. Tai būtų jos pirma karinė technika, įsigyta iš NATO valstybės.
Tačiau šiuo metu derybos yra įstrigusios, nesutariant dėl technologijų perdavimo.
„Taip pat atsitiko su „Mistral.“ Rusijos karinė pramonė neatitinka dabartinių normų. Todėl mes deramės dėl galimybės įsigyti užsienio karo laivų“, – sakė A.Serdiukovas.
Jis pridūrė, kad Rusija suinteresuota nusipirkti technologijų iš buvusios šaltojo karo priešininkės ir didžiausios ginklų gamintojos pasaulyje – Jungtinių Valstijų, nepatikslindamas, kas tai galėtų būti.
Rusija praėjusį mėnesį pranešė apie savo planus per ateinantį dešimtmetį savo iš sovietinių laikų paveldėtos armijos modernizavimui išleisti 19 trilijonų rublių (613 mlrd. dolerių).
Civilis asmuo, mokesčių inspekcijai vadovavęs A.Serdiukovas, 2007 metais buvo paskirtas Gynybos ministerijos vadovu sudėtingoms reformoms armijoje vykdyti. Jis pripažįsta, kad korupcija ginklų pramonės sektoriuje lieka svarbiausia problema.
„Kai aš atėjau dirbti į Gynybos ministeriją, tai, atvirai kalbant, buvau išgąsdintas ten vykstančių vagysčių masto. Tas pojūtis liko iki šiol. Finansai tvarkomi aplaidžiai, o žmonės lieka nenubausti, nes jų niekas netikrina“, – sakė A.Serdiukovas.
Praėjusį mėnesį prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėtį Rusijos ginkluotės sektoriuje pavadino „gana bloga ir gana sudėtinga“.
Tiktai apie 10 proc. Rusijos ginkluotės atitinka moderniai ginkluotei keliamus reikalavimus, o likusioji karinė technika yra dar sovietinių laikų, laikraštyje „Novaja gazeta“ rašė karinis ekspertas Pavelas Felgenhaueris .
Ginkluotės įsigijimas – tik viena didžiulės reformos Rusijos ginkluotose pajėgose dalis. Jas paskatino 2008 metų karas su Gruzija, atskleidęs, kad reikia pakeisti pasenusią valdymo struktūrą, nesikeičiančią nuo 1945 metų.
Tačiau nepaisant didžiulių išlaidų ginkluotei, A.Serdiukovas pripažino, kad Rusija kol kas atidėjo planus pereiti prie visiškai profesionalios armijos, kaip tai yra padariusios kitos Didžiojo aštuoneto (G–8) šalys, dėl lėšų stokos.
„Mes iš tiesų galėjome atsisakyti perginklavimo ir pinigus išleisti kontraktinės tarnybos plėtrai. Tačiau tada turėtume šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančius ginklus ir techniką“, – sakė ministras.
Ministras sakė, kad ankstesni bandymai buvo nesėkmingi, nes armija nebuvo pasirengusi pasiūlyti kariams deramo atlyginimo. „Buvo aišku, kad joks kareivis kontraktininkas nenorės tarnauti armijoje už 7 tūkst. rublių (167 eurus), jeigu kitur jis gali uždirbti mažiausiai 15 tūkst. rublių“, – sakė A.Serdiukovas.
Nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, sukurti profesionalią Rusijos armiją buvo mėginama tris kartus. Tada beveik 4 mln. žmonių turėjusi armija šiandien turi tik milijoną karių.
Šiandien, siekiat užpildyti karių gretas, tarnyba armijoje trunka vienerius metus.
