Radioaktyvus cezio izotopas Cs–137, kuris po 1986 metų gegužę Černobylio atominėje elektrinėje nugriaudėjusio sprogimo pasklido kai kuriuose Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos regionuose, yra susikaupęs medžiuose ir miško paklotėje, sakė Prancūzijos radiacinės saugos ir branduolinio saugumo instituto (IRSN) aplinkos spinduliuotės tyrimų laboratorijos vadovas Philippe'as Renaud.
„Jeigu šie medžiai sudegs, cezis pasklis ore ir galės būti įkvėptas žmonių. Vėjas jo gali atnešti netgi į Prancūziją“, – nurodė ekspertas.
Tačiau jis pridūrė, jog Rusijoje 2002 metais kilę gaisrai parodė, jog apšvitinimo rizika yra itin maža: kaimyninėse šalyse spinduliuotės lygis padidėjo viena tūkstantąja bekerelio, o Prancūzijoje – viena milijonine bekerelio dalimi.
„Tai visiškai nepavojinga“, – pabrėžė Ph.Renaud.
IRSN tyrėjas Jeanas Rene Jourdainas, tiriantis Černobylio avarijos padarinius netoli reaktoriaus gyvenančių vaikų sveikatai, patvirtino Ph.Renaud išvadą.
„Radioaktyviųjų medžiagų šiuose miškuose per mažai, kad jos sukeltų pavojų sveikatai. Jeigu miškai užsiliepsnos, vietos gyventojus paveiks dukart didesnis nei įprastas spinduliuotės lygis“, – nurodė J.R.Jourdainas, pridūręs, jog daug didesnį pavojų kelia per gaisrus į aplinką pasklidę nuodingi dūmai.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Sergejus Šoigu penktadienį pranešė, kad mėginama sustabdyti gaisrų plitimą Rusijos vakaruose, kur dirvožemyje iki šiol išlikę radioaktyvių teršalų, pasklidusių po Černobylio avarijos.
