Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė anksčiau tą pačią dieną, jog BRICS grupės šalys, kaip ir žadėjo neseniai Dvidešimtuko susitikime, pasiryžusios dalyvauti bendrose pastangose, kad būtų galima padėti į skolas įklimpusioms euro zonos šalims.
Nuo nemokumo laikų pagal savo suverenias obligacijas 1998 metais Rusija atsiskaitė už TVF gelbėjimo paskolas ir sukaupė 500 mlrd. dolerių atsargų.
Šis komentaras buvo paskelbtas nedaug laiko iki prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimo Kremliuje su TVF direktore Christine Lagarde.
V.Putinas pasakė, kad Rusija gali sau tai leisti.
„Pas mus tokių problemų kaip euro zonoje nėra, mes neturime neleistinos valstybės skolos“, – sakė jis spaudos konferencijoje po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo Sankt Peterburge.
„Rusija valstybės skola siekia 10 proc., iš jų tik trys procentai – pasiskolinimai užsienyje, tai yra skola faktiškai nulinė. Šia prasme mes galime kalbėti apie sveiką mūsų finansų pobūdį ir jaustis tvirtai“, – sakė jis.
Nuo nemokumo laikų pagal savo suverenias obligacijas 1998 metais Rusija atsiskaitė už TVF gelbėjimo paskolas ir sukaupė 500 mlrd. dolerių atsargų.
Euro zonos finansų ministrai ieško būdų papildyti Europos finansinio stabilumo fondą, kuriame šiandien yra 440 mlrd. eurų. Kremlius sakė spalį, kad Rusija gali investuoti į šį fondą daugiau kaip 10 mlrd. dolerių.
V.Putinas patvirtino Maskvos ketinimą dalyvauti gelbstint skolininkes Europoje per TVF finansavimą.
„Mes, žinoma, tikimės, kad jeigu tokios šalys kaip Rusija, Kinija aktyviai dalyvaus pasaulinėse pastangose pagerinti padėtį, tai atsilieps ir mūsų statusui tokiose organizacijose kaip TVF ir kitos tokio pobūdžio struktūros“, – sakė premjeras.
Į klausimą, ar tikisi Rusija iš susitikimų Europoje atsakomųjų žingsnių – „didesnio sukalbamumo energetikoje“, V.Putinas atsakė neigiamai:
„Mes suinteresuoti, kad euro zonoje nebūtų problemų. Tačiau, žinoma, mes nesiesime to nei su energetika, nei su kuo nors kitu“.
Spalį V.Putinas susiejo antimonopolinių inspektorių patikrinimus „Gazprom“ biuruose Europoje ir jos antrinėse bendrovėse su ilgai trunkančiu Maskvos ir ES ginču dėl „trečiojo energetikos paketo“.
ES ketina įvesti naujas energetikos rinkos reguliavimo taisykles, pagal kurias bendrovė „Gazprom“ nebegalės kontroliuoti savo vamzdynų užsienyje.
Tuo tarpu „Gazprom“ seniai siekia prieigos prie Europos skirstomųjų tinklų, kad galėtų parduoti dujas kur kas brangiau.
Energetikos ministerijos vadovas Sergejus Šmatko sakė spalį, kad derybos su ES dėl „trečiojo energetikos paketo“ pateko į aklavietę.
TVF direktorė Maskvoje skaitydama paskaitą studentams paragino euro zonos šalis dėti daugiau pastangų suverenaus skolinimosi krizei įveikti ir pripažino, kad pasaulio ekonomikai gresia sulėtėjimas.
„Prognozė akivaizdžiai blogėja“, – sakė Ch.Lagarde.
