Kad Rusija pradeda tiekti elektrą prorusiškų separatistų kontroliuojamoms teritorijoms, Kremlius paskelbė antradienį – netrukus po to, kai Ukrainos vyriausybė pranešė dėl neapmokėtų sąskaitų nutraukianti elektros tiekimą rytinei Luhansko srities daliai.
Ukrainietiškos elektros srautas nutrūko pirmadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį.
Neabejojama, kad tai dar labiau priartins šią teritoriją prie Maskvos. Svarbu ir tai, kad prieš mėnesį Kijevas sustabdė visą prekybą su separatistų kontroliuojamais regionais.
Laukia, kol nusilps priešininkai
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas Maskvos sprendimą pavadino „humanitarine misija“, kuria siekiama užtikrinti, kad maždaug 3 mln. žmonių neskendėtų tamsoje.
„Elektros tiekimo Luhansko regionui nutraukimas yra dar vienas Ukrainos žingsnis, nustumiantis tas teritorijas šalin“, – pareiškė D.Peskovas, pridūręs, kad Kijevo sprendimas neva kertasi su Minsko susitarimų dvasia.
Mūšiai Rytų Ukrainoje tęsiasi jau beveik trejus metus ir nusinešė beveik 10 tūkst. žmonių gyvybių, tačiau didžiąją šio laikotarpio dalį per fronto liniją tiekta ir elektra, ir vanduo, taip pat vyko prekyba.
Daug gamyklų ir kasyklų pramoniniame Donbaso regione yra priklausomos ir nuo separatistų vadovybės bei Rusijos, ir nuo Ukrainos sprendimų, o trikdžiai tiekimo linijoje gali sukelti chaosą.
A.Makarkinas: „Minsko susitarimai neveikia. Abi pusės laukia, kol priešininkai taip nusilps, kad nebesugebės kovoti dėl savo interesų.“
„Tokie veiksmai reiškia, kad Ukraina ir toliau nori „išjungti“ Luhanską bei Donecką ir kad Luhansas bei Doneckas nori „išjungti“ Ukrainą bei priartėti prie Rusijos“, – teigė Maskvoje veikiančio Politinių technologijų centro analitikas Aleksejus Makarkinas.
„Minsko susitarimai neveikia. Abi pusės laukia, kol priešininkai taip nusilps, kad nebesugebės kovoti dėl savo interesų“, – pridūrė ekspertas.
Tiesa, ukrainiečiai, regis, numatė, kad elektra į Luhanską ims tekėti iš Rusijos. Tai atvirai pareiškė Ukrainos viceministras okupuotoms teritorijoms Georgijus Tuka, iš pradžių paskelbęs, kad separatistai Kijevui už elektrą skolingi net 11 mlrd. grivinų (395 mln. eurų).
O Borisas Gryzlovas, tarpininkaujantis separatistų ir Ukrainos vyriausybės derybose, teigia, kad separatistai Kijevui susimokėti už elektrą net neturi galimybės, kadangi iš tų teritorijų neįmanoma pervesti pinigų į Ukrainą.
Patys separatistai per valstybinę Rusijos televiziją patvirtino, kad elektra pirmadienį buvo dingusi vos 40 minučių. Kol kas Luhanskas elektrą gauna iš dviejų jėgainių gretimame Donecko regione. Apie Rusiją, kaip elektros šaltinį, jie nekalbėjo.
Teritorijų neaneksuos?
Rusija šių metų pradžioje nusprendė pripažinti separatistinėse Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikose išduodamus pasus.
Į teritorijas jau anksčiau vežama anglis – ne veltui per aršiausias kovas 2014–2015 metais skubėta užsitikrinti svarbiausių geležinkelio mazgų kontrolę. Dabar bus pradėta tiekti elektrą.
Negana to, vasario pabaigoje pranešta, kad Rusijos pareigūnai mažiausiai septyniose Donbaso vietose pradėjo dalyti rusiškus pasus.
Vasario pabaigoje pranešta, kad Rusijos pareigūnai mažiausiai septyniose Donbaso vietose pradėjo dalyti rusiškus pasus.
Kaip tuomet teigė portalas „Versija“, tai gali reikšti, kad Kremlius spjauna į Normandijos ketverto formatu vykstančias derybas dėl Rytų Ukrainos ir siekia įtvirtinti įšaldytą konfliktą – kaip Padniestrėje, Pietų Osetijoje ar Abchazijoje.
A.Makarkinas irgi mano, kad Maskva kol kas nerodo „jokių ketinimų“ aneksuoti separatistų kontroliuojamas Rytų Ukrainos teritorijas.
Esą nestabilumas ir nežinomybė Rusijai suteikia tam tikrų pranašumų prieš vyriausybę Kijeve, kuri nekantrauja kuo greičiau suartėti su Vakarais.
„Rusija, nesugebėjusi priversti Ukrainos pripažinti separatistinės valdžios tuose regionuose, liko su dviem pasirinkimais: palikti Donbasą arba dar labiau jį remti. Dabar panašu, kad vyksta tai, kas buvo daroma Padniestrėje – kad Donbasas yra Ukrainos dalis, kalbama tik oficialiu lygiu, o taip iš tikrųjų nėra“, – svarstė A.Makarkinas.
