Suomija buvo pakėlusi naikintuvus, kad jie nustatytų sienos pažeidimu įtariamą Rusijos lėktuvą, kuris vėliau buvo įvardintas kaip valstybinis orlaivis – šiuo terminu paprastai vadinami kariniai, muitinės ir policijos tarnybų lėktuvai.
Nuo vasario mėnesio, kai prasidėjo karas Ukrainoje, Suomija jau penkis kartus apkaltino Rusiją dėl oro erdvės pažeidimų, nors ekspertai priėjo išvados, jog du gegužę užfiksuoti sienos pažeidimo atvejai greičiausiai buvo atsitiktiniai.
„Mes išsakysime faktą, kad mūsų požiūriu tai visiškai nepriimtina“, – sakė ministras Carlas Haglundas, cituojamas laikraščio „Helsingin Sanomat“ svetainėje.
Rusijos gynybos ministerija kol kas šio incidento nekomentavo.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad jos kariai kirto sieną, jog galėtų paremti prorusiškus smogikus.
Pasak C.Haglundo, dažnas tokių incidentų pasikartojimas leidžia manyti, jog Suomijos oro erdvės pažeidimas buvo tyčinis.
Dėl tokių pačių oro erdvės pažeidimų Helsinkis apkaltino Maskvą šeštadienį ir pirmadienį. Pasak Suomijos pasienio apsaugos, pirmadienio epizodas buvo akivaizdus pažeidimas. Neišanalizavus visos reikiamos informacijos tokie įsiveržimai yra vadinami įtariamais.
„Labai sunku į tai žiūrėti kaip į atsitiktinumą. Deja, be svarių pasiaiškinimų atrodo, kad buvo tikslas“, – sakė C.Haglundas laikraščiui.
Jis taip pat pareiškė, kad Suomija sustiprins skrydžių stebėjimą savo oro erdvėje.
Nuo vasario mėnesio, kai prasidėjo karas Ukrainoje, Suomija jau penkis kartus apkaltino Rusiją dėl oro erdvės pažeidimų, nors ekspertai priėjo išvados, jog du gegužę užfiksuoti sienos pažeidimo atvejai greičiausiai buvo atsitiktiniai.
Tokie pažeidimai paprastai įvyksta keletą kartų per metus, tačiau trys kartai per savaitę yra labai neįprasta.
Suomija, turinti su Rusija 1 300 km bendros sienos atkarpą, palaiko gana gerus santykius su rytine kaimyne, tačiau dabar pranešama, kad dėl karo Ukrainoje Suomijos gynybos pajėgos sustiprino savo žvalgybą.
