Aukšto rango Rusijos kariškių kalbos apie tai, kad esą sušvelnėjusi JAV pozicija dėl priešraketinio skydo Europoje leis jiems atsisakyti planų Kaliningrado srityje dislokuoti trumpojo nuotolio raketas „Iskander“, tarp diplomatų kaip visada sukėlė nemenką šurmulį.
Vis dėlto Rusijos užuominos apie tai, kad pasienyje su NATO nebus didinama įtampa, lygiai kaip ir ankstesnis garsus žvanginimas ginklais, kelia nemažai abejonių. Dėl vienos paprastos priežasties – Rusija iki šiol nėra pasigaminusi bent minimalaus būtino „Iskander“ raketų kiekio. Jų gamyba pastebimai strigo net ekonomikos plėtros laikotarpiu, o sparčiai prastėjanti šalies ekonominė padėtis apskritai gali priversti Maskvą šią ir daugelį kitų ginkluotės modernizavimo programų atidėti neribotam laikui.
Karas Gruzijoje neįtikino
Šią savaitę paskelbtose Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) išvadose Rusijos bandymai demonstruoti po ilgo degeneracijos periodo sutvirtėjusius karinių pajėgų "raumenis" atvirai vadinami blefu. Pasak britų dienraščio „The Times“ cituojamų ekspertų, net praėjusių metų karinio jūrų laivyno manevrai Viduržemio jūroje ir prie Lotynų Amerikos krantų visų pirma buvo simboliniai žingsniai, kuriuose dalyvavo labai nedaug „pavyzdiniais“ laikomų laivų. Didžioji dalis Sovietų Sąjungos laikus menančio laivyno negalėjo išplaukti iš uostų dėl chroniško pinigų stygiaus.
Praėjusių metų rugpjūtį kilęs karas su Gruzija, nepaisant Rusijos iškovotos pergalės, ekspertų taip pat iki galo neįtikino jos karine galia. Jų teigimu, Rusija deramai neįvertino Gruzijos oro gynybos sistemos pajėgumo ir nesugebėjo jos nuo pat pradžių neutralizuoti. Be to, Gruzijos pajėgos buvo geriau pasirengusios veikti naktį – o tai rodo tam tikrą technologinį Rusijos kariuomenės atsilikimą.
Kita vertus, ekspertai gerai įvertino taktinį Rusijos pajėgų pasirengimą ir komunikacinę sistemą, kuri anksčiau kėlė nemažai problemų. Svarbiausias Rusijos uždavinys esą ir toliau išlieka itin brangi strateginių raketinių pajėgų modernizacija, tačiau gerokai pasitempti esą reikėtų daugelyje sričių.
Rusija iki šiol nėra pasigaminusi bent minimalaus būtino „Iskander“ raketų kiekio. Jų gamyba pastebimai strigo net ekonomikos plėtros laikotarpiu, o sparčiai prastėjanti šalies ekonominė padėtis apskritai gali priversti Maskvą ginkluotės modernizavimo programų atidėti neribotam laikui.
„Rusijos karinių pajėgų vis dar laukia ilgas kelias, kol joms pavyks atsigauti po 20 blogo valdymo ir nepriežiūros metų, – teigiama IISS ataskaitoje. – Aktyvioje Rusijos karinio jūrų laivyno tarnyboje liko vos 12 branduolinių povandeninių laivų, 20 didžiųjų karo laivų ir tik vienas lėktuvnešis, kurį, baiminantis gedimų, nuolatos lydi du vilkikai.“
Karinių išlaidų svyravimai
Rusijos prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šalies karinis biudžetas kasmet didėjo rekordiniais tempais, artėdamas prie SSRS laikų rodiklių. Vis dėlto Kremliaus pastangas girtis karinių išlaidų augimu derėtų vertinti atsargiai. Taip perspėja tyrimų instituto „Jamestown Foundation“ leidinys „Eurasia Daily Monitor“.
Iš tiesų pastaraisiais metais karinėms išlaidoms buvo skiriama vis mažesnė Rusijos valstybės biudžeto dalis. 1998 metais jos sudarė 5,25 proc., o 2007-aisiais – jau tik 3,9 proc. šalies BVP. Kadangi šiuo laikotarpiu Rusija išgyveno sparčią ekonomikos plėtrą, realios karinės išlaidos taip pat didėjo. Tiesa, kaip teigia ekspertai, vis dar nepakankamai, kad būtų visiškai kompensuotas SSRS laikų ginkluotės nusidėvėjimas.
Verta turėti omenyje, kad prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė ir dėl to staigiai nukritusios naftos, pagrindinės eksporto prekės, kainos jau dabar mažina Rusijos valdžios pajamas. Dėl to neišvengiamai nukentės ir šalies gynybos biudžetas.
Ko gero, neatsitiktinai Kremlius pastaruoju metu stengiasi demonstruoti „švelnesnę“ laikyseną. Neįprastai taikinga V.Putino kalba Davoso ekonomikos forume tikriausiai irgi gali reikšti nenumaldomai artėjantį karinių išlaidų mažinimą. Dabar svarbiausia – įtikinti savo piliečius, kad įvykiai taip pasisuko ne dėl objektyvaus Rusijos silpnumo.
Reformos ateitis – neaiški
„Eurasia Daily Monitor“ duomenimis, praėjusių metų spalį Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo paskelbti kariuomenės reformų planai jau dabar peržiūrimi ir gali būti gerokai apkarpyti, atsižvelgus į pasikeitusią finansinę situaciją.
Ypač didelį nerimą Kremliui turėtų kelti šalies karo pramonė, kuri yra labai priklausoma nuo ginklų eksporto į draugiškas šalis. Nuo pasaulinės ekonomikos krizės kenčia dauguma stambių gamintojų, Rusijos ginkladariai – taip pat ne išimtis. Rusijos taktinės raketinės ginkluotės korporacijos vadovas Borisas Obnosovas neseniai pripažino, jog, negavę iš valstybės papildomų užsakymų ir mokestinių lengvatų, daugelis šalies karinio pramoninio komplekso įmonių gali bankrutuoti. Kiek realūs yra anksčiau V.Putino duoti pažadai, kad 2011 metais vien ginkluotei atnaujinti bus skirta 121 mlrd. JAV dolerių (314,6 mlrd. litų), lieka neaišku.
Šaltiniai Rusijos gynybos ministerijoje kalba apie tai, kad numatytą ambicingą karinių pajėgų reformą gali tekti atidėti mažiausiai pusei metų. Bene daugiausia abejonių kelia numatyta struktūrinė pertvarka. Pirmoje šių metų pusėje turėjo būti išformuotos 23 divizijos ir 12 brigadų, o vietoj jų sudarytos 39 nuolatinėje parengtyje esančios brigados. Taip pat buvo ketinama iki 2012 metų 200 tūkst. karių sumažinti šalies karines pajėgas, tačiau šie brangiai kainuosiantys planai jau atidėti iki 2016 metų.
