Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos džiaugsmai: metai po karo

Prieš metus subombarduotame Groyje...
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Prieš metus subombarduotame Groyje...
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš metus Rusijos šovinistų širdys po ilgos pertraukos suspurdėjo džiugiau – jų šalies tankai vėl važiavo okupuota kitos šalies žeme. Po ilgos pertraukos.

Tai buvo proga prisiminti ankstesnius didžios galios demonstravimus: kraują Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Afganistane, Tbilisyje ir Vilniuje, kur desantininkai žudė taikius gyventojus, ir daugybę kitų žudynių visur, kur tik pasirodydavo penkiakampėmis žvaigždėmis pažymėti tankai.

Daugiau nėra kuo didžiuotis

Ironiška, bet šis karas su Gruzija iki šiol nuolat šmėžuoja Rusijos žiniasklaidoje ir aukštų pareigūnų pasisakymuose. Kita vertus, tai galima suprasti. Juk ši „pergalė“ yra vienintelė, kuria šiandien gali didžiuotis Rusija. Nesvarbu, kad Gruzija turi keliasdešimt kartų mažiau gyventojų, kad didžioji dalis jos kariuomenės tuo metu buvo Irake, kad Rusija visiškai atsitiktinai prieš kelias savaites buvo parengusi repeticiją - plataus masto karines pratybas. Svarbu, kad buvo „išvaduota“ eilinė teritorija. Ir džiaugiasi visa žiniasklaida, kuria filmus apie „išvaduotojus“, grūmoja gruzinams ir visiems kitiems „niekšams“, kurie nesupranta, kokia gera ir teisinga šalis yra Rusija.

Šis karas ir jo nuolatinis priminimas leidžia Rusijos valdžiai nukreipti žmonių dėmesį nuo valstybės problemų - prastos ekonominės padėties, vis augančio gyventojų nepasitenkinimo ir sumažėjusio pasitikėjimo Rusija, kaip civilizuota valstybe, tarptautinėje arenoje.

Karo pasekmės: apjuodinta Gruzija...

Minint šio karo metines, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė minčių, kad Rusija laimėjo ne tik patį karą, bet ir jį sekusį informacinį mūšį - sugebėjo pasaulio visuomenėms pasirodyti geresnė ir teisingesnė. Tai - tiesa, tačiau vargu ar Kremliaus koridoriuose už tai keliami tostai ir liejasi degtinė. Rusijai išties svarbi statistinių prancūzų ar vokiečių nuomonė, tačiau jos visa užsienio politika yra nukreipta ne į juos. Bent jau kol kas, kol nėra bendros sienos. Šiandien Rusija siekia vykdyti kitą projektą - atkurti tai, ką sugriuvus premjeras Vladimiras Putinas ciniškai pavadino „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“ - Sovietų Sąjungą.

Visi bendri ekonominiai projektai, viešųjų ryšių triukai Vakaruose reikalingi tik tam, kad būtų tylima stebint, kaip Rusija smaugia kaimynes ir varo jas atgal į tautų kalėjimą. Taip tyli britai, nors vidury Londono buvo nužudytas Jungtinės Karalystė pilietis, o keli šimtai britų buvo apnuodyti radioaktyviomis medžiagomis. Taip tyli vokiečiai, neformaliai pasirašę naują Molotovo-Ribbentropo paktą, tik šįkart Šiaurės dujotiekio pavadinimu. O Italijos ar Prancūzijos vadovai nė neslepia, kad jiems bendra Europos Sąjungos ir Rusijos politika neįdomi, nes jie - per daug žavisi Rusijos vadovais.

... bet pakirstas pasitikėjimas ir Rusija

Vis dėlto, nepaisant šios tylos Vakaruose, Rusija pralaimėjo prieš metus nusprendusi pasivažinėti tankais po Gruziją. Pirmiausia, ji pasielgė kaip visiškai neprognozuojama valstybė ir tai buvo stiprus smūgis jos rėmėjams Vakaruose. Olandas ar danas vargiai gali pavadinti „normalia“ valstybe tą, kuri įsiveržia į kitos valstybės teritoriją. Po to sekė dar ne viena klaida, kol galiausiai realybės jausmą praradusi Rusija užsuko dujas Europai ir dėl to apkaltino Ukrainą. Tai buvo paskutinis lašas, sugriovęs ilgai kurtą mitą, esą Rusija - civilizuota valstybė.

Tačiau pagrindinė bėda ta, jog visas pasaulis pamatė, kad Nepriklausomų Valstybių Sandrauga nepakluso Kremliaus nurodymui pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją. To nepadarė nė viena valstybė, kurias Rusija laiko savo satelitėmis. Dar daugiau - ilgą laiką artimiausia sąjungininke laikyta Baltarusija nusigręžė ir pradėjo bendradarbiauti su Vakarais. Galiausiai Rusiją išjuokė Kirgizija. Rusija sutiko nurašyti 180 mln. dolerių Kirgizijos skolą, suteikti negrąžintiną 150 mln. dolerių paskolą bei 300 mln. dolerių lengvatinę paskolą už pažadą nebeleisti JAV turėti šioje šalyje karinės bazės. Kirgizija pinigus gavo ir... nesidrovėdama leido JAV toliau naudotis karine baze. Sutikite, kad su didžia valstybe kaimynai taip nesielgia.

Taigi pirktose publikacijose ar televizijos laidose Rusija gali visus įtikinėti, kad ji - reikšminga valstybė. Deja, per šiuos metus pasirodė, kad jos įtaka minimali, jei tik ji neparemta įriedėjusiais tankais. O ir patys Rusijos gyventojai Vladivostoke, Toljatyje ar Pikaliove vargu ar tuo betiki.

Tiesa, visai neseniai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton bandė rimtu veidu pasakyti, kad Vašingtonas laiko Rusija didžia valstybe. Įdomu tik, kiek laiko ji repetavo šią frazę, kad pasakytų ją rimtu veidu ir nesusijuokusi. Juk stipri ne ta šalis, kuri gali trumpam pavergti kitas. Stipri ta, prie kurios kitos valstybės pačios nori šlietis. O dabar pasakykite, kas nori būti su Rusija?
 

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Temos Gruzija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min