Anot profesoriaus, Finansų ministerija jau apskaičiavo, kiek Rusijai kainuos aneksuotas Krymas. Pusiasalyje gyvena 2 mln. žmonių, iš jų 700 tūkst., o tai yra trečdalis, pensininkai, kuriems tenka mokėti pensijas.
„Rusijoje pensiją ar socialinę išmoką gauna kas ketvirtas pilietis. Kryme tokių dar daugiau, kadangi nemažai žmonių tiesiog nori gyventi šiltai senatvėje. Tad įvairiuose karinio laivyno daliniuose tarnavę kariškiai prieš pensiją būdavo nukreipiami būtent į Juodosios jūros laivyną, kad senatvę galėtų leisti šilto klimato juostoje“, – teigė J.Gontmacheris.
Vidutinė pensija Rusijoje, kokią Maskva ir pažadėjo Krymo pensininkams, siekia 10 tūkst. rublių (600 Lt), tad per metus ši suma išauga iki 84 mlrd. rublių.
Dar pusei milijono gyventojų atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto – tai mokytojai, policininkai, kariškiai. Jų uždarbio vidurkis yra apie 50 tūkst. rublių (3 tūkst. Lt), tad metams prireiks 300 mlrd. rublių. Dar 100 mlrd. rublių reiks paieškoti socialinėms pašalpoms.
„Iš viso einamosios išlaidos Krymui siekia apie 500 mlrd. rublių (30 mlrd. Lt). Kalbame apie nuolatines išlaidas, o ne apie investicijas. Kadangi pusiasalis yra atkirstas nuo Ukrainos, reikia dar įdėti apie trilijoną rublių kuo greičiau. Būtinas tiltas ar tunelis, vandentiekis, nes vandens katastrofiškai trūksta, kursuoja per mažai keltų, trūksta kelių, elektros tinklų. Visa tai būtina jau dabar“, – aiškino ekonomistas.
Jau skaičiuojama, kiek galėtų Rusijai kainuoti ir Donbaso vadinamųjų liaudies respublikų prijungimas. Bėda ta, kad nėra tiksliai žinoma, kiek šiame regione likę gyventojų, separatistų vadai tvirtina, kad apie 3,1 mln. Čia taip pat netrūksta pensininkų, iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų, socialines pašalpas gaunančių žmonių. Tad išlaidos irgi skaičiuojamos šimtais milijardų rublių.
Krymo pusiasalyje gyvena 2 mln. žmonių, iš jų 700 tūkst., o tai yra trečdalis, pensininkai, kuriems tenka mokėti pensijas.
O kur dar investicijos. J.Gontmacherio teigimu, Donbasas dar iki karo buvo palyginti apleistas regionas su pasenusia pramone ir nykiais miestais.
Tikėtis, kad naujai prijungti regionai atneš daug mokesčių, neverta. Šiemet Krymo turistinis sezonas žlugo, pusiasalyje merdi ir žemės ūkis, nes trūksta vandens.
„O Donbasas su savo prieštvanine pramone nesuteikia jokios vilties gauti kokių nors pajamų“, – aiškina ekonomistas.
500 mlrd. rublių per metus Krymui ir 400 mlrd. rublių Donbasui, atrodytų, nėra tokia jau didelė suma šių dienų Rusijai, kurios metinis biudžetas yra apie 13 trilijonų rublių. Tačiau bėda ta, kad rezervo šiame Rusijos biudžete nėra, vadinasi, teks iš kažko paimti, kad galima būtų duoti Krymui ir Donbasui.
„Nemanau, kad bus atimta iš kariuomenės, kuri gauna vis daugiau. Ir ne iš specialiųjų tarnybų. O iš kitų sričių nėra ką paimti. Švietimui kasmet federalinė valdžia duoda 600 mlrd. rublių, tad tik šiek tiek daugiau, nei reikia Krymui. Kultūrai – 100 mlrd. rublių, aplinkos apsaugai – 29 mlrd. rublių“, – aiškino J.Gontmacheris.
