33-ejų metų nuošalaus Krymo Pervomaisko rajono gyventojas Eskenderas, prekiaujantis anglimi, baigia tuštinti atsargas. Po to, kai jis prikasė savo krovininio „Lada“ kėbulą anglies, jo kieme, kuriame anksčiau riogsodavo anglies kalnai, liko tik mažytis kauburėlis
„Mums labai jos trūksta“, – pripažino prekeivis ir pridūrė, kad anglies kaina Kryme per metus padidėjo dvigubai.
„Neįsivaizduoju, kaip žmonės ištvers žiemą“, – kalba atvirai.
Su tokiomis problemomis šią žiemą gali susidurti ne tik maži, nuošalūs Krymo stepės kaimai. Kovą Rusijos įvykdyta Krymo aneksija buvo labai netoliaregiškas žingsnis.
Svarbiausias klausimas, ar pakaks Maskvai išteklių, kad pajėgtų aprūpinti ginklu prisijungto Krymo gyventojus maisto produktais, energetiniais ištekliais ir šiluma. Nes Rusija neturi tiesioginio priėjimo prie Krymo. Vienintelis kelias – (šiuo metu audringa) Juodoji jūra.
Jeigu Rusijos valdžiai nepavyks išspręsti šios problemos, gali būti, kad Rusijos remiami teroristai bus raginami užgrobti naujas Rytų Ukrainos teritorijas ir tokiu būdu suformuoti koridorių, kuriuo per žemyninę dalį galėtų patekti į savo „naujas valdas“.
Ko gero, Ukraina tai supranta. Dėl to iki šiol tiekia Krymui elektros energiją. Nors vyriausybė įspėja, kad tolimesni Rusijos smogikų veiksmai gali priversti elektrą Krymui teikti normuotai.
Taip pat skaitykite: Rusijai panaikinus embargą Ukrainos produktams, Krymo gyventojams tiekiamas maistas iš Ukrainos
2,4 mln. Krymo gyventojų beveik visiškai priklauso nuo Ukrainos malonės. Ši šalis jiems tiekia 80 proc. vandens ir elektros energijos. Taip pat – du trečdalius kasdienio vartojimo prekių. Ir beveik visą reikiamą naftos produktų bei anglies kiekį.Tiesa, Krymo „naujoji valdžia“ aiškina, kad gali verstis ir be ukrainietiškos elektros, nes Rusija vasarą Krymo dujų elektrinėse įrengė šimtą papildomų dyzelinių generatorių.
Vis dėlto maisto prekių ir anglies tiekimas – žymiai didesnė problema. Ją spręsti reikia skubiai. Iki aneksijos visos būtiniausios prekės būdavo gabenamos geležinkeliu, bet dabar tai tapo neįmanoma.
Ambicingas Maskvos projektas – tiltas
Maksva puoselėja ambicingus planus – pastatyti tiltą iš žemyninės Rusijos į Krymo pusiasalį. Juo važiuotų automobiliai ir traukiniai. Šis projektas kainuotų mažiausiai 228 mlrd. rublių (5 mlrd. dolerių). Tačiau ką Rusija bestatytų – tiltą ar tunelį – tai užtruks mažiausiai trejus metus.
Ką Rusija bestatytų – tiltą ar tunelį – tai užtruks mažiausiai trejus metus.
Todėl šiuo metu Rusija gelbėjasi plukdydama prekes į Krymą keltais. Tačiau šis būdas nėra panacėja: šiuo metu jūra audringa, vėliau ją gali sukaustyti ledas.
Štai ir Eskendero anglies atsargos baigėsi, nes Kerčės sąsiauryje neramu – jis beveik savaitei uždarytas dėl audros. Nuo spalio 23 iki 29 d. sąsiauriu neplaukė nė vienas keltas. Dėl to Novorosijsko uoste spalio 28 d.susiformavo 300 sunkvežimių eilė. Kitoje sąsiaurio pusėje – dar 500 krovininių automobilių.
„Naujosios“ Krymo valdžios teigimu, požeminėse talpyklose šiuo metu sukaupta 1,26 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų ir to turi pakakti visai žiemai. Tačiau ekspertai su tokia nuomone nesutinka: daugiau nei 25 proc. namų neturi dujų tiekimo ir yra kūrenami kietu kuru. Todėl tokiems nuošaliems rajonams kaip Pervomaiskas šią žiemą gali būti riesta.
