2008 metas tokią grėsmę įžvelgė 52 proc. apklaustų Rusijos gyventojų, o dabar – jau 47 proc., pranešė trečiadienį J.Levados centro sociologai.
Jų duomenimis, nemato tokios grėsmės dabar 42 proc. respondentų, palyginti su 38 proc. prieš dvejus metus.
Tačiau kaip parodė vykusi nuo sausio 29 dienos iki vasario 1 dienos apklausa, Rusijos piliečiai ginkluotųjų pajėgų kovingumą per šį laikotarpį ėmė vertinti 10 proc. prasčiau.
J.Levados centro duomenimis, 2008 metais 73 proc. respondentų manė, kad armija gali apginti Tėvynę nuo karinės grėsmės iš kitų šalių, o 2010 metų pradžioje tuo tiki jau 63 proc. Atitinkamai padidėjo ir skeptikų skaičius (nuo 17 proc. iki 22 proc.).
Drauge kas antras Rusijos gyventojas (50 proc.) mano, jog šalies vadovybė turi ryžtingai sumažinti armijos skaičių, o atsilaisvinusias lėšas skirti tam, kad ji būtų aprūpinta naujausiais ginklais. Priešingos nuomonės laikosi 36 proc. apklaustųjų.
Kaip parodė J.Levados centro apklausa, kurioje dalyvavo 1 600 žmonių, šiuo metu tarp Rusijos gyventojų yra daugiau tų, kurie mano, kad armijoje reikia įvesti tarnybą pagal sutartis (54 proc.), nei tų, kurie mano, kad būtina išsaugoti privalomąją karinę tarnybą (39 proc.).
Sociologų duomenimis, 2008 metais vienos ir kitos pozicijos šalininkų buvo beveik po lygiai – 48 proc. pirmenybė teikė sutartims, o 45 proc. buvo už šaukimą į karinę tarnybą.
