Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusijos karas internete: trolių „fabrikas“, išgalvoti faktai ir nuotraukos bei kitos bjaurastys

Regioninį konfliktą Ukrainoje lydi pasaulinis karas internete. Taip savo tyrimą pradeda Tvn24.pl, apžvelgianti Rusijos naudojamus būdus ir tvirtina – Rusija čia tikrai geriau pasiruošusi nei jos priešininkai. Pateikiami bent septyni būdai, kaip galima manipuliuoti informacija ir dezinformuoti internete.
Protestas prieš Vladimirą Putiną
Protestas prieš Vladimirą Putiną / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Karas internete yra vienas iš informacinio karo frontų, o šiais laikais informacinis karas yra labai svarbus agresyvios politikos elementas. Kaip teigia Tvn24.pl, šiuo atveju tai hibrinio karo elementas, o kaip tik tokį karą ir kariauja Rusija Ukrainoje.

Propaganda internete yra Rusijos valdžios prioritetas kuriant savo įvaizdį tarptautiniu mastu. Pačioje Rusijoje gyventojai daugiausia informacijos gauna iš televizijos, kurią kontroliuoja valstybė, tad čia klaidinti žmones nėra sunku.

Propaganda internete yra Rusijos valdžios prioritetas kuriant savo įvaizdį tarptautiniu mastu. Pačioje Rusijoje gyventojai daugiausia informacijos gauna iš televizijos, kurią kontroliuoja valstybė, tad čia klaidinti žmones nėra sunku.

Internetas – kas kita, ypač socialiniai tinklai, kur vartotojai patys kuria turinį. Šis riešutėlis pasirodė kietas net Kremliaus propagandininkams, bet vis dėlto net ir čia jie palyginti neblogai sukasi.

Žemina kitus, aukština save

Iš vienos pusės, Rusija vis dar turi problemų internete skleisdama savo informaciją, iš kitos – čia sunkiau identifikuoti, kas rusiškąją propagandą skleidžia.

Be to, čia galima remtis tokiais tariamais šaltiniais, kaip „gyventojų, liudininkų ir pan. pranešimai“. Tad propaganda internete daug brutalesnė nei tradicinėje žiniasklaidoje.

Lenkijos Rytų studijų centro darbuotoja Jolanta Darczewska savo raporte „Rusijos informacinio karo anatomija“ 2014 m. gegužę apie Rusijos „interneto karius“ rašo taip: „Jų informacija ir rašymo maniera yra emocinga, pilna neapykantos. Gausu vulgarių ir necenzūrinių epitetų, tokių kaip „pederastai“ ar „liberastai“.

Į akis krenta jų šališkumas ir tendencingumas vertinant įvykius. Aiškus Vladimiro Putino kultas kaip vienintelio vado ir Rusijos gynėjo. Pasaulis supaprastinamas, viskas vaizduojama juoda ir balta spalvomis (juoda yra velniškieji Vakarai, balta – Rusija). Priešininko įvaizdis ryškus, nesimpatiškas, neįvairiapusis. Jis diskredituojamas ir idėjiniu, ir estetiniu lygmeniu.“

Priešininkai nužmoginami, tad Ukrainos valdžia nevadinama kitaip kaip tik „chunta“, „kiaulės“, „nacistai“, „banderovcai“ ir pan. Rusai, kurie nepriima oficialiosios Rusijos įvykių versijos, vadinami „Amerikos agentais“ ir „ penktąja Amerikos kolona“.

Visa tai tarnauja tam, kad rusai susipriešintų su ukrainiečiais ir Vakarais, būtų pateisinta V.Putino klano agresyvi politika.

Fikcijos vietoj faktų

Ukrainos valdžia nevadinama kitaip kaip tik „chunta“, „kiaulės“, „nacistai“, „banderovcai“ ir pan. Rusai, kurie nepriima oficialiosios Rusijos įvykių versijos, vadinami „Amerikos agentais“ ir „ penktąja Amerikos kolona“.

Neteisingos informacijos, kuri vėliau paneigiama arba ne, pateikimas yra dažniausias propagandos būdas.

Ją paprastai pateikia nedideli portalai arba tinklaraštininkai, o vėliau cituoja ir rimtos žiniasklaidos priemonės. Bet kartais būna ir atvirkščiai.

Būtent išgalvoti faktai neretai dominuoja pasakojant apie įvykius Ukrainoje – kaip ukrainiečių karinės pajėgos neva žudo civilius Donbase.

„Russia Today“ liepos vidury paskelbė skandalingą reportažą apie neva ukrainiečių karių ketvirčiuojamus vyrus ir prievartaujamas moteris viename kaime Ukrainos rytuose. Jį peržiūrėti galima buvo dvi dienas kanalo interneto portale, vėliau reportažas dingo su trumpu paaiškinimu dėl neva nepatvirtintų faktų.

O štai Rusijos pirmasis kanalas paskelbė, kad Ukrainos kariai nukryžiavo trejų metų berniuką Sloviansko Lenino aikštėje. Tačiau faktas toks, kad tokios aikštės tokiu pavadinimu šiame mieste nėra, o ir tariamas liudininkas buvo išeivis iš Sloviansko.

Šis reportažas sukėlė itin didelį pasipiktinimą, jo kūrėjus raginta patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dar vienas pavyzdys išgalvotų faktų, pateikiamų kaip tikrų, yra pirmiausia novorus.info, o vėliau ir kitur pasirodžiusi žinia, kad Lenkija stoja į karą Ukrainoje. Žinią citavo ir rimti Rusijos informacijos kanalai, tik kai kurie pavadinimus rašė su klaustuku.

Manipuliacijos iliustracijomis

Rusijos pirmasis kanalas paskelbė, kad Ukrainos kariai nukryžiavo trejų metų berniuką Sloviansko Lenino aikštėje. Tik aikštės tokiu pavadinimu šiame mieste nėra, o ir tariamas liudininkas buvo išeivis iš Sloviansko. Šis reportažas sukėlė itin didelį pasipiktinimą, jo kūrėjus raginta patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Informaciją iliustruojančiose nuotraukose neretai užfiksuota visiškai kas kita, kitu laiku ir kitoje vietoje, tačiau apie tai niekur nenurodoma.

Rusijos žiniasklaida su pasimėgavimu įvykius Ukrainoje iliustruoja nuotraukomis iš karo Gruzijoje, Pietų Osetijoje ar Sirijoje.

Tarkim, kasetinės bombas, kurias neva ketino panaudoti Ukrainos kariuomenė, bet ją rado separatistai Donecko priemiestyje, nuotrauka sukėlė audrą internete. Nuotrauką paplatino ir agentūra „Regnum“ savo profilyje „Facebook“.

Tačiau ši nuotrauka neturi nieko bendro su Ukraina, ji buvo daryta dar 2006 metų lapkričio 9 dieną, ją padarė „Associated Press“ fotoreporteris Mohammedas Zaatari. Tokias bombas tuomet naudojo Izraelis, bombarduodamas Libaną.

Kovą Rusijos žiniasklaida skelbė, kad iš Pietryčių Ukrainos į jų šalį jau pabėgo apie 650 tūkst. žmonių, tačiau tinklaraštininkai labai greitai atsekė, jog iliustracijai panaudota nuotrauka su eilėmis pasienyje padaryta Lenkijos pasienyje.

„Rossija 24“ liepos 8 dieną paskelbė, kad Ukrainos karinės oro pajėgos subombardavo kasyklą prie Donecko ir įdėjo nuotrauką, kurioje matyt gegužės 27 dieną separatistų sudeginta „Draugystės“ arena Donecke.

Dar vienas pavyzdys – savo kūnu vaiką uždengusi moteris per neva Luhansko bombardavimą. Tačiau ir ši nuotrauka iš kitur – ji padaryta Izraelyje 2012 metais.

Manipuliacija šaltiniais

Liepos 20 dieną „Russia Today“ savo interneto puslapyje paskelbė, kad, „remiantis Vakarų žiniasklaidos pranešimais“, Donecko separatistai lėktuvo nenumušė, nes tai „ne jų stilius“.

Įdomu, kokia ta Vakarų žiniasklaida? Pasirodo, tai skaitytojo komentaras savaitraščio „Der Freitag“ interneto puslapyje. Savo nuomonę čia gali pareikšti bet kas, tereikia užsiregistruoti.

„Scanpix“/„Reuters“, AFP nuotr./Malaizijos lėktuvo „Boeing 777“ katastrofos vieta rytų Ukrainoje
„Scanpix“/„Reuters“, AFP nuotr./Malaizijos lėktuvo „Boeing 777“ katastrofos vieta rytų Ukrainoje

Kitas manipuliacijos pavyzdys – „Moskovskij komsomolec“ paskelbė straipsnį su antrašte „Vokiečių žiniasklaida: Ukrainos pilotas prisipažino numušęs Malaizijos lėktuvą“. Pasirodo, kad tai buvo interneto puslapis „Warheit fur Deutschland“, kuriame prie straipsnio raudonomis raidėmis buvo įrašyta, kad informacijos šaltinis yra satyrinis leidinys. Bet tai Rusijos žiniasklaidai nesutrukdė teksto cituoti ir plačiai paskleisti. 

Netikri „didvyriai“

Niekas nedaro situacijos tokios geros, kaip jos personifikavimas. Todėl kuriami didvyriški pasakojimai, kurių herojai – paprasti žmonės.

Liepos pradžioje internete paplito pasakojimai apie „Luhansko armijos didvyrį“ Aleksandrą Skrebiną, kuris neva puolė po ukrainiečių tanku su granata. Istoriją pasičiupo ir perpasakojo net pagrindinės Rusijos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „Interfax“, „Komsomolskaja pravda“, Moskovskij komsomolec“.

„Tragišką“ istoriją aprašė pats Igoris Strelkovas, graudžiai pridurdamas, kad nežino, kaip apie tai papasakoti „didvyrio“ žmonai ir dviem dukroms. Kaip greitai paaiškėjo, nieko pasakoti nereikėjo, nes A.Skrebinas buvo miręs dar gerokai iki tol, kaip Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą – dar  2011 metų rugsėjį nuo plaučių vėžio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Igoris Strelkovas-Girkinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Igoris Strelkovas-Girkinas nevengia kurti istorijas apie tariamus didvyrius

Kai kurios Rusijos propagandos manipuliacijos tokios akivaizdžios, kad internete iš jų pradedama šaipytis. Itin daug pašaipų nusipelnė viena moteris, kuri prisistatinėjo ir Kijevo gyventoja, ir žuvusio kario motina, ir Charkovo bei Odesos gyventoja, visur verkė ir visaip puolė Ukrainos valdžią.

Išgalvoti profiliai

Vienas iš manipuliacijos būdų – netikri profiliai „Facebook“ ir Vkontakte.ru. Jų savininkai skelbia melagingą informaciją, apsimeta įvairių įvykių liudininkais – dažniausiai neva ukrainiečių vykdomų žudynių ir pan. Kiti platina sufalsifikuotas nuotraukas, gandus, turinčius įbauginti ar skatinti agresiją.

Liepos 22-osios popietę Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu spaudos konferencijoje bandė įtikinti, kad Malaizijos „Boeing“ virš Donbaso numušė Ukrainos naikintuvas Su-25. Vos prieš kelias valandas iki konferencijos Wikipedijoje buvo sufalsifikuoti Su-25 techniniai duomenys – „padidintos“ lėktuvo galimybės, kad jis būtų pajėgus numušti Malaizijos orlaivį su 298 žmonėmis.

Vienas iš pavyzdžių: gegužės 5 dieną Odesoje kilo neramumai, kurių metu gaisro metu viename pastate žuvo 46 prorusiški demonstrantai.

Tuoj po to „Facebook“ atsirado vietos gydytojo žydo Igorio Rozovskio įrašas, esą ukrainiečių nacionalistai neleido jam gelbėti sužuvusio vyro.

Internautai akimirksniu sureagavo, vyras sulaukė 5 tūkst. pasekėjų, jį citavo tinklaraštininkai ir žinių portalai.

Nepraėjus nė parai įrašas dingo, tačiau internautai iškapstė, kad 39 metų gydytoju prisistatęs I.Rozovskis „Facebook“ atsirado tą pačią dieną, kaip ir įrašas. O vėliau paaiškėjo, kad nuotraukoje yra Ruslanas Semenovas, kuris yra dantistas iš Šiaurės Kaukazo.

Pataisymai Wikipedijoje

Liepos 22-osios popietę Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu spaudos konferencijoje bandė įtikinti, kad Malaizijos „Boeing“ virš Donbaso numušė Ukrainos naikintuvas Su-25. Vos prieš kelias valandas iki konferencijos Wikipedijoje buvo sufalsifikuoti Su-25 techniniai duomenys – „padidintos“ lėktuvo galimybės (toks naikintuvas geriausiu atveju gali skristi tik 7 km aukštyje, o keleivinis laineris skrido 10 km aukštyje - 15min.lt pastaba), kad jis būtų pajėgus numušti Malaizijos orlaivį su 298 žmonėmis.

Iš karto po lėktuvo katastrofos interneto vartotojas su ukrainietišku IP adresu „pataisė“ informaciją apie aviacijos katastrofas rusiškoje Wikipedijoje ir įrašė, kad Malaizijos lainerį numušė „vadinamosios Donecko liaudies respublikos teroristai raketine sistema BUK, kurią jie gavo iš Rusijos Federacijos“.

Nepraėjus nė valandai sulaukta „kontraatakos“, kai kažkas iš Rusijos valstybinės televizijos ir radijo holdingui priklausančio kompiuterio ištrynė šį įrašą, o įrašė „lėktuvą numušė Ukrainos kariuomenė“. Dar vėliau atsirado neutralus sakinys, kad įvykio aplinkybės tiriamos.

Ir tai tik vienas pavyzdys, kaip Rusijos propaganda manipuliuoja informacija laisvojoje interneto enciklopedijoje.

„Troliai“ atakuoja

Netikrą ir manipuliavimui skirtą informaciją ar nuotraukas reikia išplatinti. Taip pat reikia atakuoti tuos, kurie skelbia Rusijai neįtinkančias nuomones ir žinias. Tuo užsiima didelė kiberkarių kariauna.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grafiti prieš Rusijos agresiją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grafiti prieš Rusijos agresiją

„Guardian“ dar 2012 metų vasarį skelbė, kad „Kremliui palanki grupė vadovauja grupei internetinių trolių, kurie siekia tinkamai formuoti V.Putino įvaizdį ir diskredituoti opozicijos atstovus ir žiniasklaidą“.

Agentūra yra įdarbinusi apie 300 žmonių, kurie kasdien vidutiniškai parašo po 100 komentarų, daugiausia rusų, taip pat anglų ir ukrainiečių kalbomis. Iš viso gaunasi apie 30 tūkst. komentarų kasdien, o tokia veikla kas mėnesį kainuoja apie milijoną dolerių.

Šių metų gegužę tas pats „Guardian“ skundėsi, kad laikraščiui tenka kasdien turėti reikalų net su 40 tūkst. prorusiškų komentatorių.

Panašaus komentarų skaičiaus sulaukė „Le Figaro“, liepos 22-ąją išspausdinusi straipsnį apie Rusijos atsakomybę dėl numušto Malaizijos lėktuvo.

Prancūzijos laikraštis rašė, kad Rusija vykdo plačią propagandos kampaniją internete – kaip įrodymas yra Rusijos interneto tyrimų agentūros įdarbinti 600 asmenų, kurie komentuoja Ukrainos įvykius socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidos interneto puslapiuose.

Apie šią agentūrą dar 2012 metais rašė opozicinė „Novaja Gazeta“. Jos žurnalistė įsidarbino agentūroje ir pasirodė, kad darbuotojams tenka aktyviai reikštis įvairiuose portaluose, tarp jų „Facebook“ ir „Twitter“. Tikslas – suformuoti palankią visuomenės nuomonę apie Rusijos politiką.

Hakeriai iš tarptautinės grupės „Anonymous“ paviešino susirašinėjimus tarp agentūros vadovų ir darbuotojų. Laiškuose – instrukcijos, kaip veikti užsienio forumuose, socialiniuose tinkluose, kaip paveikti vakariečius.

Viename laiške kalbama apie tai, kad reikia 50 netikrų paskyrų „Facebook“, kuriuose būtų skelbiami palankūs Kremliui ir nepalankūs JAV komentarai.

Iš paviešintų dokumentų aiškėja, kad agentūra yra įdarbinusi apie 300 žmonių, kurie kasdien vidutiniškai parašo po 100 komentarų, daugiausia rusų, taip pat anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Iš viso gaunasi apie 30 tūkst. komentarų kasdien, o tokia veikla kas mėnesį kainuoja apie milijoną dolerių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius