Jam 25-eri. Jis jaunas studentas. Demokratinių pažiūrų, Donecko gyventojas prieštaraujantis prisijungimui prie Rusijos. Beveik visi, kuriuos vaikinas pažįsta, tam prieštarauja. Vis dėlto J.Firsovas sako, kad jei Kremliaus teroristai triumfuos, arba jei Rusija įsiverš, daugumos balsai bus nutildyti.
Ketvirtadienį paskelbta, kad Donecko separatistai neva neklauso Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir rengs ne vieną, o net du referendumus. Pirmajame raunde doneckiečiai galės balsuoti dėl vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos pripažinimo. Antrajame ture bus pateiktas klausimas apie Donecko prisijungimą prie Rusijos Federacijos.
„Tai būtų svajonės, užgimusios Maidane, Kijevo Nepriklausomybės aikštėje žlugimas“, – sako ukrainietis. Ten, Maidane, jis ir tūkstančiai ukrainiečių regėjo atsiveriantį galimybių langą, šansą išvaduoti šalį iš korupcijos gniaužtų ir sukurti demokratiją.
Dabar šis langas pamažu užsiveria. „Ar jūs manote, kad mūsų referendumas vyks tokiu būdu kaip Amerikoje? Ne. Referendumo rezultatai bus sufalsifikuoti. Niekas mūsų neklaus, ar norime likti Ukrainos dalimi, ar norime tapti Rusijos dalimi. Ginklų argumentai – svarbesni už bet kuriuos kitus“, – sakė jis.
Niekas mūsų neklaus, ar norime likti Ukrainos dalimi, ar norime tapti Rusijos dalimi. Ginklų argumentai – svarbesni už bet kuriuos kitus“, – sakė jis.
J.Firsovas priklauso tai kartai, kuri gimė sugriuvus Sovietų Sąjungai. Nepaisant to, kad jis kalba rusiškai, laiko save grynu ukrainiečiu. Vaikinas trokšta aktyvios vietos valdžios ir vieningos šalies.
Apie 35 proc. Rytuose gyvenančių ukrainiečių ir 26 proc. pietų gyventojų norėtų didesnės vietos valdžios autonomijos, – tai rodo apklausa, atlikta balandžio viduryje.
Ją atliko Tarptautinis Respublikonų institutas, JAV ne pelno siekianti organizacija, kuri skatina demokratiją, padėdama vystyti politines ir piliečių institucijas. Minėta apklausa parodė labai nedidelę piliečių paramą Ukrainos atsiskyrimui: 5 proc. piliečių Rytuose ir 2 proc. – Pietuose tai palaikytų.
„Žinoma, kad žmonės neremia to“, – sakė J.Firsovas, aktyvistas iš provakarietiškos partijos UDAR („Smūgis“), kuriai vadovauja buvęs pasaulio profesionalų bokso čempionas Vitalijus Klyčko.
Kai kurie rusų riaušininkai, anot J.Firsovo, tikriausiai yra buvę kariai. Kai kurie, jo teigimu, atvyko iš Krymo. Vaikinas mano, kad daugumą jų sudaro vietos žmonės. „Yra daugybė žmonių, kurie parsidavė už pinigus“, – sakė jis.
Nuo pat vaikystės J.Firsovas svajojo būti teisininkas. Vaikinas teigė, kad jo tiesos momentas buvo treji metai ir šeši mėnesiai teisės studijų. „Aš buvau studijų fanatikas“, – prisipažino jis, pridurdamas, kad ir dabar gali atsakyti į visus egzamino klausimus.
„Supratau, kad tai, ką studijuoju, neturi reikšmės. Studentai, kurie nė nesivargino pasirodyti paskaitose, gaus gerą darbą prokuratūroje savo tėvų dėka. Tai neteisinga. Viską apraizgiusi korupcija“, – kalbėjo J.Firsovas.
Jis buvo išmestas iš Teisės mokyklos. Vaikinas norėjo pakeisti sistemą. Jis tapo politiškai aktyvus. Po to, kai Maidane prasidėjo demonstracijos, jis Nepriklausomybės aikštėje būdavo, kai tik galėdavo.
„Aš ten švenčiau savo 25-ąjį gimtadienį“, – sakė jis. „Ten išmokau demokratijos. Kiekvienas žmogus, kurį pažinau ten, žinojo, kodėl jis ten yra. Tai buvo nuostabu, pačių organizuota. Tai buvo tikra demokratija“.
Pasak J.Firsovo, dabar tik gegužės 25 d. įvyksiantys prezidento rinkimai gali šalį vesti į priekį. „Tačiau čia niekas dabar nekalba apie rinkimus“, – prisipažino jis.
Jeigu viskas klostysis pagal Rusijos scenarijų, nebus jokių rinkimų, – teigė J.Firsovas.
„Jeigu viskas klostysis pagal Rusijos scenarijų, nebus jokių rinkimų, – teigė jis. – Mes nė negalvojame, už ką balsuoti“.
Užuot diskutavę, kaip šalį padaryti demokratiškesnę, J.Firsovas ir jo draugas kalba apie tai, kaip ją apginti. Jie jaučiasi bejėgiai.
Gandai apie galimą Risijos invaziją vis dar sklando. Kas tuomet nutiktų? Ką reikėtų daryti? Bėgti? Slėptis? Pamatęs Maidane atsiveriantį demokratijos langą J.Firsovas teigė, kad ginklas nebuvo tai, apie ką jis tuomet mąstė.
