Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Separatistinės Pietų Osetijos gyventojai renka ne tik prezidentą, bet ir kalbą

Pietų Osetijoje vyksta rinkimai, kurių nepripažįsta Gruzija ir daugelis pasaulio valstybių.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pietų Osetijoje vyksta rinkimai, kurių nepripažįsta Gruzija ir daugelis pasaulio valstybių.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusioje Pietų Osetijos respublikoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai. Drauge šiame separatistiniame regione vyksta referendumas dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai.

Iš viso atidarytos 86 rinkimų apylinkės, tarp jų dvi Verchnij Ruko gyvenvietėje, kur balsuoja Pietų Osetijos piliečiai, gyvenantys Šiaurės Osetijoje. Dar po vieną apylinkę dirba Maskvoje ir Suchumyje.

Rinkimai vyksta pasibaigus dabartinio respublikos prezidento Eduardo Kokoity įgaliojimams. Pats jis rinkimuose nedalyvauja. Dėl Pietų Osetijos vadovo posto iš viso kovoja 11 kandidatų.

Iki šio laiko jau balsavo keli kandidatai į prezidentus: valdančiosios partijos „Vienybė“ – Anatolijus Bibilovas (Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas), Alanas Kotajevas (Cchinvalio administracijos vadovo pavaduotojas), Georgijus Kabisovas (Valstybinio informacijos, ryšių ir masinių komunikacijų komiteto pirmininkas), Dmitrijus Tasojevas (socialdemokratų lyderis) ir Ala Džiojeva (buvusi švietimo ministrė).

Apie rinkėjų skaičių galima spręsti iš balsalapių: jų buvo išspausdinta 34 tūkst. kopijų. Vietos rinkimų komisijos pirmininkė Bela Plijeva atmetė tikimybę, kad balsalapių gali pritrūkti visiems balsuojantiesiems, o nepanaudotus pažadėjo sunaikinti.

Rinkimai bus pripažinti įvykę, jeigu balsavime dalyvaus daugiau nei pusė rinkėjų, įtrauktų į balsavimo sąrašus. Kad laimėtų rinkimus, kandidatui būtina surinkti 50 proc. plius vieną balsą.

Tbilisis jau pareiškė, kad „vadinamieji prezidento rinkimai jokios reikšmės neturi“.

Tbilisis jau pareiškė, kad „vadinamieji prezidento rinkimai jokios reikšmės neturi“.

„Šie rinkimai jokios reikšmės neturi, nes pasaulio bendrija nepripažįsta nei pačių rinkimų, nei jų rezultatų. Tad neturi jie reikšmės ir Gruzijai“, – pareiškė Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Nino Kalandadzė.

Rinkimų kova neapsiėjo be skandalų. Centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimu dalyvauti prezidento rinkimuose nebuvo leista opozicionieriui ir Rusijos laisvųjų imtynių rinktinės vyriausiajam treneriui Dzambolatui Tedejevui. Dėl šio sprendimo Cchinvalyje kilo riaušės.

Petų Osetijos CRK išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad Pietų Osetijos prezidentu, pagal konstituciją, gali tapti tik pilietis, nuolat gyvenantis jos teritorijoje pastaruosius 10 metų. Dz.Tedejevas, respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, negyveno respublikoje pastaruoju laiku.

Vėliau teismas patvirtino atsisakymą įregistruoti Dz.Tedejevą, tačiau pats opozicionierius vis tiek tikino, kad Pietų Osetijoje „vyksta teisinė savivalė“ ir kad jis turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Spalio 13 dieną Dz.Tedejevas buvo „išvežtas“ iš Pietų Osetijos į Rusijos teritoriją.

Kalbėdamas apie skandalą dėl Dz.Tedejevo kandidatūros iškėlimo respublikos prezidentas E.Kokoity pareiškė, kad išvengti kalėjimo opozicionieriui padėjo „respublikos vadovybės gera valia“.

Ekspertai mano, kad Rusijos finansinė pagalba Pietų Osetijai atsiduria kažkieno kišenėse abipus sienos.

Rinkimų išvakarėse E.Kokoity pripažino, kad rinkimų kampanija vyko „esant sudėtingoms aplinkybėms“, bet pareiškė įsitikinimą, kad žmonės teisingai pasirinks ir naujas respublikos lyderis toliau stiprins santykius su Rusija.

Maskvoje taip pat atidžiai stebimas balsavimas.

2010 metais Rusijos vyriausybės pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, lankydamasis Pietų Osetijoje, pranešė, kad iš viso Rusijos ekonominė pagalba Pietų Osetijai iki to laiko sudarė vos kiek mažiau nei 1 mlrd. dolerių.

Tiek pinigų teoriškai galėjo padaryti laimingus visus Pietų Osetijos gyventojus, bet ekspertai mano, kad finansinė pagalba atsiduria kažkieno kišenėse abipus sienos. Net pats E.Kokoity interviu Rusijos žiniasklaidai pasiskundė, kad pinigai iš Maskvos Pietų Osetijos neva nepasiekia, todėl atkūrimo darbai respublikoje beveik nevyksta.

Maskva oficialiai laiko Pietų Osetiją suverenia valstybe, bet mėgina kontroliuoti, kaip išleidžiamos lėšos, skiriamos respublikai atkurti ir ekonomikai plėtoti tokiais pat būdais, kaip ir Rusijos vidaus projektuose.

Statybų rangos Pietų Osetijoje konkursai skelbiami oficialiame Rusijos valstybinių pirkimų portale, o lėšos nukreipiamos per specialų Rusijos regionų plėtotės ministerijos padalinį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min