„Vašingtonui nepavyko sukurti pasaulinės antirusiškos koalicijos, nors buvo surengta precedento neturinčio masto kampanija. Su didžiąja dauguma šalių, tarp jų ir daugeliu Europos valstybių, mes palaikome dialogą, grindžiamą lygybe ir abipuse pagarba įvairiose bendradarbiavimo srityse“, – S.Lavrovas sakė Maskvos diplomatijos akademijos studentams.
Pasak ministro, šį faktą įrodo neseniai įvykę Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitai užsienyje ir užsienio lyderių vizitai Maskvoje.
„Apskritai atsakinga ir apgalvota Rusijos politika pasaulio reikaluose sulaukia didėjančio tarptautinės bendruomenės palaikymo. Mes liekame suinteresuoti vystyti ryšius su Europos Sąjunga, mūsų didžiausia prekybos ir ekonomikos partnere“, – pabrėžė S.Lavrovas.
„Tikimės, kad vis dėlto nugalės pragmatizmas; suvokimas, kad būtina normalizuoti santykius su Maskva pamažu įsitvirtina Europos Sąjungos valstybėse, o tai, beje, patvirtino aukščiausio lygmens Rusijos derybos su Vengrija ir Kipru, taip pat virtinė Rusijos ir ES užsienio reikalų ministrų susitikimų“, – pridūrė jis.
Kaltina antirusiška propaganda
Rusijos užsienio reikalų ministerija NATO vyriausiojo karo vado JAV generolo Philipo Breedlove'o kaltinimus Rusijai politiniu spaudimu posovietinėje erdvėje laiko antirusiškos propagandos dalimi.
„Kurios vienintelis tikslas – bent kaip nors pateisinti agresyvią Šiaurės Atlanto aljanso politiką mūsų šalies atžvilgiu, pagrįsti pradėtų NATO veiksmų būtinybę bloko kariniam potencialui didinti“, – pareiškė penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Aleksandras Lukaševičius.
„Šie pasisakymai yra tokie absurdiški ir atplėšti nuo realybės, kad net neverti kokių nors atskirų komentarų“, – pridūrė jis.
„Ir kas tikrai negali nekelti nuostabos ir nerimo – tai, kad pastaruoju metu politinius vertinimus ir programinius pareiškimus vis dažniau daro būtent karinai Aljanso funkcionieriai“. – nurodė A.Lukaševičius.
„Panašūs faktai dar kartą verčia susimąstyti, kas iš tikrųjų lemia dabartinį NATO politikos plėtros vektorių“, – pažymėjo jis.
Trečiadienį NATO pajėgų vyriausiasis vadas Ph.Breedlove'as perspėjo, kad Rusija po konflikto Ukrainoje gali atsigręžti į Moldovą, siekdama neleisti šiai šaliai „šlietis prie Vakarų“ ,
Kalbėdamas per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais Kapitolijuje, jis sakė, kad Moldova gali tapti kitu Maskvos taikiniu.
„Pirmiausiai turėtume stebėti, kur vykdoma stipri informacinė kampanija – tai ir vyksta Moldovoje bei kitose vietose“, – sakė generolas, atsakydamas į klausimą, kuri šalis po Ukrainos galėtų tapti Rusijos taikiniu.
„Rusijos pajėgos Padniestrėje turi atgrasyti Moldovą nuo šliejimosi prie Vakarų“, – sakė Ph.Breedlove'as per Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį apie prorusišką separatistinį regioną, esantį tarp Moldovos ir Ukrainos.
NATO pajėgų vadas taip pat nurodė, kad Rusijos ir jos palaikomų prorusiškų separatistų konfliktas su Kijevo vyriausybe gali tęstis.
„Nežinau, ar kas nors iš mūsų gali būti užtikrintas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė savo uždavinius Ukrainoje“, – sakė jis.
Moldova, esanti tarp Ukrainos ir NATO bei ES narės Rumunijos, turi 3,5 mln. gyventojų.
Pernai lapkritį rinkimuose į Moldovos parlamentą proeuropietiškos partijos nedidele persvara įveikė politines jėgas, pasisakančias už glaudesnius ryšius su Rusija.
