Šiaurės Korėjos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Ri Tong Ilas patvirtino, kad valdančiosios Darbininkų partijos sekretorius neseniai aplankė ES būstines ir kad Pchenjanas „tikisi iki metų pabaigos pradėti politinį dialogą“. Po jo sektų ir dialogas dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje.
Briuselyje ES pareigūnai pareiškė, kad Šiaurės Korėjos atstovas susitiko su vyriausiuoju už žmogaus teises atsakingu pareigūnu Stavrosu Lambrinidisu.
Šalies atstovavimo JT ir žmogaus teisių klausimus kuruojantis Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas Choe Myong Namas žurnalistus patikino, kad jo šalyje nėra koncentracijos stovyklų ar panašaus pobūdžio įstaigų.
„Tiek teisėje, tiek praktikoje turime pataisymo per darbą stovyklas, sulaikymo centrus, kur žmonių protavimas pagerėja ir jie supranta savo padarytus įstatymų pažeidimus“, – aiškino Šiaurės Korėjos atstovas.
Tačiau jis pripažino, kad egzistuoja vadinamosios „pataisymo per darbą“ stovyklos.
„Tiek teisėje, tiek praktikoje turime pataisymo per darbą stovyklas, sulaikymo centrus, kur žmonių protavimas pagerėja ir jie supranta savo padarytus įstatymų pažeidimus“, – aiškino Šiaurės Korėjos atstovas.
Tokios „perauklėjimo“ stovyklos skirtos smulkiems pažeidėjams ir kai kuriems politiniams kaliniams. Vis dėlto, dauguma politinių kalinių laikomi kalėjimuose itin griežtomis sąlygomis.
Choe Myong Namas neatsakė į žurnalistų klausimus dėl Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno, kuris viešumoje nesirodo nuo rugsėjo 3 d., sveikatos.
Pchenjano atstovai teigia, kad jie nesipriešins dialogui dėl žmogaus teisių, jeigu jos nebus panaudotos kaip įrankis „įsikišimui“ į Šiaurės Korėjos vidaus reikalus.
Vasario mėnesį pasirodžiusioje JT ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Šiaurės Korėjoje teigiama, kad komunistinė valdžia vykdo nusikaltimus žmoniškumui.
Ekspertai teigia, kad Pchenjano pripažinimą, jog šalyje veikia darbo stovyklos, galima laikyti pirmuoju žingsniu Šiaurės Korėjai bandant užmegzti dialogą dėl žmogaus teisių.
„Dabar, kai Šiaurės Korėjos žmogaus teisių duomenys išlieka itin prasti, labai svarbu, kad šalies vadovai kalba apie žmogaus teises ir išreiškia bent menkiausią susidomėjimą dialogu“, – teigė Vašingtone įsikūrusio Šiaurės Korėjos žmogaus teisių komiteto direktorius Gregas Scarlatoius. Jis pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė dažnai ignoravo žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje klausimą, nes jis buvo užgožtas Pchenjano karinių provokacijų.
G. Scarlatoius teigė, kad nerimą ypač kelia tai, jog Šiaurės Korėjoje šiuo metu apie 120 tūkstančių žmonių laikomi politiniais kaliniais.
Pchenjanas ilgą laiką atmesdavo Vakarų šalių kaltinimus dėl itin prastos žmogaus teisių būklės, tikindamas neva jie „sufabrikuoti“.
