Šiaurės Korėja trijų pakopų raketą „Unha-3“ paleido gruodžio 12 dieną, tačiau tvirtino, kad tai buvo mokslinė misija, siekiant iškelti palydovą, kurio orbitos kryptis būtų artima Žemės sukimosi ašies orientacijai.
Sekmadienį paskelbti raketos galios įvertinimai buvo pagrįsti pirmosios pakopos kritimo vietoje rasto oksidatoriaus bako tyrimais. Jūroje nukritusioje talpykloje buvo likę raudonos koncentruotos azoto rūgšties, naudojamos kaip degalų oksidatorius pirmosios pakopos raketiniuose varikliuose.
„Sprendžiant iš mūsų analizės ir simuliacijos, ši raketa gali nuskrieti daugiau nei 10 tūkst. kilometrų, skraidindama 500–600 kilogramų kovinę galvutę“, – vienas Gynybos ministerijos pareigūnas sakė žurnalistams.
Pasak jo, kadangi jokių antrosios ir trečiosios pakopos liekanų nebuvo rasta, neįmanoma nustatyti, ar ši raketa gali būti tiksliai nutaikoma balistinės trajektorijos leidimosi fazėje. Ši galimybė yra esminis tarpžemyninių balistinių raketų technologijos elementas.
Daugelis šalių Šiaurės Korėjos raketos startą laiko užslėptu balistinės raketos bandymu, kurie yra draudžiami pagal Jungtinių Tautų JT rezoliucijas, paskelbtas, kai Pchenjanas atliko branduolinių užtaisų bandymus 2006 ir 2009 metais.
Sėkmingas raketos paleidimas laikomas dideliu ir strategiškai svarbiu žingsniu priekin izoliuotai komunistinei valstybei, nors ekspertų nuomonės skiriasi, kokios yra šios raketos nutaikymo galimybės.
Pietų Korėjos rastos raketos nuolaužos buvo pagamintos iš aliuminio ir magnio lydinio, o aštuoni jos segmentai buvo suvirinti rankiniu būdu.
„Suvirinimas buvo grubus, atliktas rankiniu būdu“, – teigė ministerijos pareigūnas, pridūręs, kas oksidatoriaus bake buvo nuodingų cheminių medžiagų, retai naudojamų šalių, turinčių pažangesnes kosmines technologijas.
