Politinės krizės, kuri ilgainiui peraugo į pilietinį karą, mėsmalėje atsidūrusiems žmonėms ES – didžiausia pagalbos donorė šiame konflikte – jau skyrė daugiau nei 681 mln. eurų humanitarinės pagalbos. 417 mln. eurų iš šios sumos atseikėjo organizacijos narės.
Liūto dalį – 204 mln. eurų – davė Jungtinė Karalystė, 73 mln. eurų – Vokietija, 30 mln. eurų – Nyderlandai. Lietuva, prieš kelis mėnesius šiame sąraše buvusi paskutinė, kilstelėjo laipteliu aukštyn (35 tūkst. eurų). Mažiau (25 tūkst. eurų) rado tik nykštukinė Malta.
Naujausia statistika rodo, jog dėl karo net 6,8 mln. žmonių prireikė humanitarinės pagalbos. Didižiuma jų (4,25 mln.) tebėra savo šalyje, bet palikę savo namus – tokį skaičių pateikia Sirijos vietos administravimo ministerija.
1,7 mln. nusprendė prieglobsčio ieškoti aplinkinėse šalyse. Karo siaubiamą kraštą kasdien palieka per 7 tūkst. žmonių – sužalotų, praradusių namus ir artimuosius, be lėšų ir daiktų.
Bemaž trečdalis (mažiausiai 530 tūkst. žmonių) įsikūrė Libane, kuris, demonstruodamas paramą Basharo al Assado režimui, užsispyrė nekurti pabėgėlių stovyklų.
473 tūkst. žmonių patraukė į Jordaniją, kur perpildyta Zaatari pabėgėlių stovykla tapo vienu didžiausių šalies miestų. Dar 387 tūkst. žmonių priėmė Turkija, 160 tūkst. – Irakas, 81 tūkst. – Egiptas, 12 tūkst. – Šiaurės Afrikos šalys. Tiesa, realūs skaičiai gali būti dar didesni, mat ne visi žmonės suspėjo ar nori prisiregistruoti.
Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad trečius metus besitęsiantis konfliktas jau nusinešė 80 tūkst. gyvybių. Pabėgėliai pasakoja, kad vis aktyvesnės kovos ir besikeičiančios miestus bei kaimus kontroliuojančios jėgos verčia namus palikti vis daugiau gyventojų.
Ypač pažeidžiami palestiniečiai, irakiečiai, afganistaniečiai, somaliečiai ir sudaniečiai, kurie į Siriją jau atvyko kaip pabėgėliai. Pavyzdžiui, į Libaną perbėgę palestiniečiai dėl seno konflikto su Izraeliu atsidūrė sunkioje padėtyje.
