Sjevjerodonecke tęsiasi gatvės mūšiai, evakuacija iš Luhansko srities sustabdyta

V.Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi pabrėžė, kad artėjama prie momento, kai Rusija turės sudėti ginklus ir pereiti prie diplomatijos.

Situaciją Donbase Ukrainos lyderis pavadino itin sudėtinga bei sakė, kad Rusija stengiasi sutelkti didesnes pajėgas ir spausti šalies gynėjus.

„Ten, Donbase, šiuo metu sutelkta didžiausia Rusijos kariuomenės kovinė galia. Sjevjerodoneckas, Lysyčanskas, Bachmutas, Avdijivka, Kurachovė, Slovjanskas ir kai kurios kitos gyvenamosios vietovės išlieka pagrindiniais okupantų taikiniais būtent šia kryptimi“, – sakė prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak jo, pirmadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Charkivą bei Sumų regioną, tęsiasi kova dėl Chersono.

„Žingsnis po žingsnio laisviname savo žemę ir pamažu artėjame prie taško, kai Rusija vis tiek turės sudėti ginklus, suskaičiuoti visus žuvusiuosius ir pereiti prie diplomatijos. Turėsime“, – pabrėžė jis.

„Reuters“ pranešė, kad buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino žentas praėjusį mėnesį pasitraukė iš V.Putino patarėjo pareigų. 

Nors Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pats V.Jumaševas iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją, B.Jelcino prezidentinio centro vykdomojo direktoriaus pirmoji pavaduotoja Liudmila Telen „Reuters“ sakė, kad V.Jumaševas balandžio mėn. atsisakė Kremliaus patarėjo pareigų. Tą „Reuters“ patvirtino ir kitas, tačiau vardo nenorėjęs atskleisti asmuo.

„Tai buvo jo iniciatyva“, – atsakė L.Telen, paklausta, kodėl jis paliko šias pareigas.

V.Jumaševas yra vedęs B.Jelcino dukterį Tatjaną. Jis buvo vienas iš nedaugelio V.Putino administracijoje likusių sąsajų su B.Jelcino valdymo laikotarpiu.

Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas šiandien telefonu taip pat kalbėjosi su V.Zelenskiu, su kuriuo aptarė maisto tiekimo ir jūrų uostų klausimus. Anksčiau skelbta, kad Turkijos lyderis taip pat kalbėjosi su V.Putinu.

Apie tai tviteryje pranešė Ukrainos prezidentas. Anot jo, buvo aptartos Rusijos keliamos grėsmės maisto tiekimui ir būdai, kaip būtų galima atblokuoti Ukrainos uostus, kalbėtasi apie bendradarbiavimą saugumo srityje. 

Zaporižios karinė administracija „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos pajėgos atakuoja Zaporižios srities šiaurines gyvenvietes. Jos apšaudomos artilerija, raketomis. 

Karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas teigė, kad Rusijos pajėgos perskirsto karius, į regioną atgabeno daugiau kaip 50 senų T-62 ir T-72B modelių tankų, rašo portalas „Ukrainska Pravda“. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Pasak jo, Rusijos bandymai kuo greičiau dalyti rusiškus pasus užimtame Melitopolyje gali rodyti, kad agresorei stinga karių. Tikėtina, kad Rusijos pilietybę gavusius asmenis ketinama siųsti į karą, kaip taip daroma okupuotame Kryme ir Donbase. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą baigti vidaus „barnius“, nes jie yra parankūs Maskvai, taip pat kvietė bloką įvesti Rusijai daugiau sankcijų.

„Visi barniai Europoje privalo liautis – vidaus rietenos tik skatina Rusiją daryti jums vis didesnį spaudimą“, – V.Zelenskis vaizdo ryšiu sakė ES viršūnių susitikimo Briuselyje dalyviams.

„Laikas būti nebe atskiriems, nebe susiskaldžiusiems, o vienai visumai“, – pridūrė jis ir paragino priimti naujų sankcijų, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą.

ES susiskaldymas trukdė priimti naują sankcijų paketą. Vengrija teigė nepritarsianti Maskvos naftos embargui.

„Aišku, kad turėtų būti pažanga sankcijų Rusijai klausimu“, – pažymėjo V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos lyderis pridūrė, kad Bendrijos „didesnė vienybė“ yra vienintelis veiksmingas būdas duoti atkirtį Rusijai. Jis pabrėžė, kad Kyjivas jau pademonstravo, kokia svarbu gali būti vienybė, kovodamas su Rusijos invazija.

„Jeigu kas nors torpeduoja laivą, neįmanoma, kad viena ar daugiau kajučių gali viltis išsilaikyti paviršiuje, kai kitos nuskęs“, – aiškino V.Zelenskis.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad ES šalys, nepritariančios, kad Ukrainai būtų paspartinta tvarka suteiktas kandidatės įstoti į bloką statusas, dar „persigalvos“.

„Išpildėme visus kriterijus, būtinus šiam statusui“, – sakė Ukrainos lyderis.

Anksčiau Ukrainą supykdė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komentarai, jog Kyjivo pastangos įstoti į ES negali būti paspartintos, nepaisant Rusijos invazijos.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos „Teisingumo ministras“ Jurijus Sirovatko, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, pareiškė, kad kai kurie Ukrainos belaisviai, tarp jų ir pasidavę „Azovstal“ gamykloje, gali būti nubausti mirties bausme.

Jo teigimu, dėl kiekvieno konkretaus belaisvio bus priimtas atskiras sprendimas, tačiau jau dabar žinoma, „kad tarp suimtųjų yra tokių, kuriems bus skirta didžiausia bausmė.“

Po derybų su Kyjive apsilankiusia Prancūzijos naująja užsienio reikalų ministre C.Colonna Ukrainos prezidentūra savo pranešime nurodė, kad Rusija naudojasi aprūpinimo maisto produktais saugumo klausimais kaip priemone įtikinti sušvelnint tarptautines sankcijas, taikomas Maskvai dėl jos invazijos Ukrainoje.

V.Zelenskio biuras nurodė, kad prezidentas ir C.Colonna taip pat aptarė sankcijas, ginklų tiekimą Ukrainai ir Kyjivo siekius įstoti į Europos Sąjungą.

Maskva spaudė Vakarus atšaukti sankcijas ir siekė nusikratyti kaltės dėl besivystančios maisto krizės, apsunkintos smarkiai sumažėjusių Kyjivo galimybių karo sąlygomis eksportuoti kviečius.

Jungtinė Karalystė savo ruožtu kaltino Rusiją „mėginant gauti išpirką iš pasaulio“ ir teigė, jokio sankcijų sušvelninimo nebus.

Ukraina sakė esanti dėkinga Prancūzijai už palaikymą griežtoms sankcijoms Maskvai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį vakare feisbuke pateikė naujausią informaciją apie situaciją Ukrainoje. Pranešime teigiama, kad apšaudomas Sumų regionas, o Slobožansko „linijoje“ Rusijos pajėgos ir toliau ruošiasi puolimui. 

„Slovjansko kryptimi priešas toliau perginkluoja karius, kad atnaujintų puolimą Iziumo-Barvynkovės ir Iziumo-Slovjansko kryptimis. Kurulkos rajone jie bandė surengti puolimą, bet nepavyko, todėl pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas“, – teigiama pranešime. 

Toliau štabas nurodo, kad Donecko srityje Rusija puolė panaudodama ne tik artilerijos ugnį, tačiau ir iš oro – antskrydis surengtas prie Novoselivkos ir Lysyčansko, raketomis apšaudyta šalia Soledaro ir Siversko. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

„Priešas persigrupuoja Lymano sektoriuje ir ruošiasi puolimui. Atsitraukimo kelius buvo bandoma nutiesti per vandens kliūtis“, – teigiama pranešime. 

Jame taip pat rašoma, kad tęsiasi kovos Sjevjerodonecke. Remiantis pranešimu, Avdijivkos, Kurachivkos, Novopavlivkos ir Zaporižios srityse Rusijos pajėgos nesėkmingai bando sustiprinti pajėgas, pakeisti prarastą techniką. 

„Gynybos pajėgų daliniams vykdant sėkmingą puolimą, priešas patyrė nuostolių ir pasitraukė iš Mykolajivos kaimo Chersono srityje, o tai sukėlė paniką tarp kitų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų dalinių karių“, – nurodo štabas. 

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad Rusijos pajėgos artilerija apšaudė pasienį Sumų regione. Pranešime teigiama, kad iš viso paleista daugiau kaip 20 artilerijos sviedinių. 

Pirminiais duomenimis, aukų nėra, tačiau duomenys tikslinami. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Kiek anksčiau pirmadienį skelbta, kad Rusija siunčia papildomas pajėgas, artilerijos ir raketų sistemas į Kursko sritį, kuri ribojasi su Ukrainos šiaurės rytuose esančiu ir daug apšaudymų per sieną sulaukiančiu Sumų regionu.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos lyderių susitikimą, perspėjo, kad blokas dar nepasiekė kompromiso su Budapeštu dėl Rusijos naftos embargo.

Europos diplomatai parengė pranešimą, kuriuo siūloma, jog Vengrija būtų laikinai atleista nuo draudimo importuoti rusišką naftą. Tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas per dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje.

V.Orbanas patvirtino, kad pagal pateiktą pasiūlymą sankcijos nebūtų taikomos Rusijos naftai į ES ir Vengriją atkelkiaujančiai vamzdynais, o ne jūra.

„Vengrijai tai yra geras sprendinys, tai reiškia, kad Vengrijos ekonomika nesulauks atominės bombos“, – sakė premjeras. Tačiau jis perspėjo, kad to nepakaks naftos tiekimo garantijoms užtikrinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

„Mums kyla problemų, kas bus tuo atveju, jei kažkas atsitiks su naftotiekiu, tiekiančiu Rusijos naftą – apie tai kalba ukrainiečiai ir kiti“, – sakė jis.

„Jeigu rusiška nafta nebūtų tiekiama vamzdynu, mes turėtume turėti teisę gauti naftą jūra ir atsigabenti jos iš kitur – tai garantija, kurios mums reikia“, – kalbėjo V.Orbanas.

Vis dėlto V.Orbanas žurnalistams sakė: „Nėra visiškai jokio susitarimo.“ Kita vertus, jis negrasino vetuoti susitikimo lyderių ruošiamo pareiškimo. Premjeras taip pat sakė, kad galutinai sankcijų paketą suderinti turi Europos Komisija.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainos nacionalinės gvardijos karys, naudodamasis nešiojamąja oro gynybos sistema „Igla“, numušė trečią priešo atakos lėktuvą Su-25.

Gegužės 30 d. naktį Nacionalinės gvardijos karys taikliu šūviu numušė Rusijos lėktuvą Zaporižios kryptimi, pranešė Nacionalinės gvardijos spaudos centras.

Nacionalinė gvardija oficialiai patvirtino, kad jos karys su šaukiniu „Banditas“, numušė trečią Rusijos atakos lėktuvą SU-25, naudodamasis nešiojamąja oro gynybos sistema „Igla“.

Šis pranešimas nepatvirtintas nepriklausomų šaltinių.

Rusijos kariuomenė artilerijos ugnimi apšaudo Mykolajivą, mieste girdimi sprogimai.

Tai savo telegram kanale pranešė Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.

Meras paragino miesto gyventojus nesiartinti prie langų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė Turkijos lyderiui R.T.Erdoganui, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant vėl atverti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Vladimiras Putinas pažymėjo Rusijos pusės pasirengimą prisidėti prie netrikdomo jūrinio prekių tranzito, koordinuojant veiksmus su Turkijos partneriais. Tai taip pat taikoma grūdų eksportui iš Ukrainos uostų“, – Kremlius citavo V.Putino pokalbį telefonu su R.T.Erdoganu.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį, minint šalies įstojimo į NATO 40-metį, paragino padidinti išlaidas gynybai, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.

„Karas Ukrainoje atvėrė akis Europos visuomenei, taip pat Ispanijoje“, – P.Sanchezas sakė per atminimo renginį sostinės Karališkajame teatre, dalyvaujant karaliui Felipe VI ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

„Daugelis suprato, kad mūsų saugumas nebėra garantuotas“, – pridūrė premjeras.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pirmadienį paskambinęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pasiūlė Stambule surengti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų derybas, rašo CNN.

Po Kremliaus karo nusikaltimų Bučoje ir kituose miestuose Ukrainai nebėra kito kelio kaip tik eiti iki pergalės, sako Vilniuje viešintis Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.

„Po tų nusikaltimų, kuriuos Rusija atliko Bučoje, Mariupolyje, Hostomelyje mes nebeturime kitų argumentų kaip tik eiti iki galo ir kovoti su rusais iki galutinės pergalės“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Ukrainos ambasadoje Vilniuje sakė O.Kornijenka.

Komentuodamas Vakaruose pasigirstančius pareiškimus, kad Ukraina dėl taikos galėtų atsisakyti okupuotų teritorijų, Aukščiausiosios Rados vicepirmininkas pabrėžė, kad tam priešintųsi per 80 proc. Ukrainos gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

„Mes, kaip ir bet kokia demokratija, kreipiame dėmesį į piliečių nuomonę, ir daugiau nei 85 proc. mūsų piliečių prieš bet kokią kompromisinę poziciją su Rusija dėl Ukrainos teritorijų“, – pažymėjo Ukrainos atstovas.

Kalbėdamas apie Rusijos blokuojamus Ukrainos grūdus O.Kornijenka teigė, kad pasaulis turi ieškoti bendrų sprendimų gresiančiai maisto krizei spręsti ir tai neturi būti padaryta tik Ukrainos sąskaita.

„Kalbant apie bado grėsmę, turėtumėte ieškoti  politinių sprendimų diplomatinio dialogo keliu ir rasti bendrą sprendimą, o ne ieškoti kompromiso Ukrainos teritorijos sąskaita. Reikia sprendimo, kaip padaryti bendrą konvojų lydint grūdus ar ieškoti kitų priemonių“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat padėkojo Lietuvai už paramą, ypač perkant droną „Bayraktar“.

„Mes labai dėkingi Lietuvos tautai už paramą, kuri buvo surinkta pirkti „Bayaktar“, mus tai nustebino, kad per tiek laiko galima surinkti tiek pinigų. Tikiuosi, kad jūs ir su kitomis valstybėmis pasidalysite patirtimi, ir žinau, kad tų lėšų rinkimas taip ir nesustojo, gal mums pavyks ne vieną o du „Bayraktar“ nusipirkti“, – kalbėjo O.Kornijenka.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Vilniuje dalyvavo Seime vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje. Joje priimtos deklaracijos dėl paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai.

Ši sesija buvo suplanuota Kyjive, bet, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ji perkelta į Vilnių.

Berlynas sušvelnins vizų išdavimo reikalavimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikams, kad jie galėtų gyventi ir dirbti Vokietijoje, pirmadienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Nauja tvarka galės pasinaudoti Maskvos spaudimą patiriantys žurnalistai, scenaristai, pilietinės visuomenės aktyvistai.

Žmogaus teisių gynėjai ir „nepageidautinais“ Rusijoje įvardinti užsienio organizacijų darbuotojai taip pat galės supaprastinta tvarka gauti leidimą gyventi Vokietijoje.

Pasak ministerijos atstovo, tokie leidimai bus suteikti ir artimiausiems jų šeimų nariams.

Jis tiksliai nenurodė, kiek žmonių galėtų pasinaudoti šiomis supaprastintomis leidimo gyventi ir dirbti suteikimo procedūromis, tačiau paaiškino, kad prašymų teikėjai turės pateikti „patikimų“ įrodymų.

Vokietija yra atvėrusi savo duris nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis pasigirdo raginimų didžiausiai Europos ekonomikai pasiūlyti apsaugą ir Kremliaus kritikams.

Vis tik vicekancleris Robertas Habeckas nurodė, kad, priimdama rusus Vokietija turi užtikrinti, kad „ne tie“ asmenys „neatvyktų pas mus ir kad neįsivežtume šnipų į savo šalį“.

JAV prezidentas J.Bidenas pareiškė nesiųsiantis Ukrainai raketų sistemų, kuriomis Kyjivo pajėgos galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nors ukrainiečiai ragino kuo greičiau perduoti tokios ginkluotės.

„Neketiname siųsti Ukrainai raketų sistemų, kuriomis galima smogti Rusijoje“, – žurnalistams sakė J.Bidenas.

Provakarietiška Ukraina gauna didelę JAV karinę pagalbą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją. Vis dėlto Kyjivas sako, kad jam reikalingos ilgojo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemos, atitinkančios Maskvos naudojamą ginkluotę.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Ukraina prašė Jungtinių Valstijų mobiliųjų ilgo nuotolio raketų baterijų M270 MLRS ir M142 HIMARS. Jų raketos gali smogti taikiniams iki 300 km atstumu, tad šių sistemų veikimo nuotolis yra aštuonis ar daugiau kartų negu dažniausiai naudojamų artilerijos pabūklų.

Turėdamos tokios ginkluotės Ukrainos pajėgs galėtų itin taikliai atakuoti objektus, esančius toli Rusijos užnugaryje, nors nėra aišku, kad Kyjivas ketina tokias sistemas naudoti būtent šiuo tikslu.

„Jeigu Vakarai iš tikrųjų nori Ukrainos pergalės, galbūt laikas perduoti mums ilgo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemų?“ – neseniai per „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Sunku kovoti, kai tave atakuoja iš už 70 km, o tu neturi kuo atsakyti“, – pabrėžė jis.

Jungtinės Valstijos anksčiau gegužę paskelbė naują 40 mlrd. dolerių (per 37 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą. Daugelis prognozavo, kad ilgo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemos į šį paketą bus įtrauktos.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad byla, kurioje Rusijos kariškis 31 metų Michailas Romanovas kaltinamas Kyjivo srityje nužudęs vyrą ir išprievartavęs jo žmoną, perduota teismui.

„Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. kovo mėn., okupuojant Brovarų rajoną, kaltinamasis kartu su kolega kareiviu įsilaužė į privatų namą viename iš kaimų ir nušovė jo savininką. Vėliau jis kartu su kitu agresoriaus šalies kariu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, grasindami smurtu ir ginklais nukentėjusiajam ir šalia buvusiam mažamečiui vaikui, pakartotinai išprievartavo nužudyto civilio žmoną“, – teigia Generalinė prokuratūra.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Michailas Romanovas

Ukrainos valdžios institucijos M.Romanovo nesulaikė. Pranešimuose apie bylos perdavimą teismui nėra jokios informacijos apie galimą jo buvimo vietą.

Pasak portalo „Meduza“, socialinės žiniasklaidos duomenimis, M.Romanovas gimė Rusijos Čeliabinsko srities Plasto mieste ir su žmona bei vaiku gyveno Čebarkule, kur dislokuoti 90-osios tankų divizijos, kurios viename iš pulkų jis tarnauja pagal sutartį, daliniai. Po pasitraukimo iš Kyjivo apylinkių divizija toliau kovoja Luhansko srityje. Atviruose šaltiniuose nėra informacijos apie M.Romanovo likimą.

Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pirmadienį atvykusi solidarumo vizito į Ukrainą, pareiškė, kad Paryžius yra pasirengęs didinti karinę pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

„Prancūzija nekariauja su Rusija“, bet „toliau didins ginklų tiekimą“ Kyjivui, sakė C.Colonna per bendrą spaudos konferenciją su ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba.

Pasak jos, minėti ginklai atvyks „artimiausiomis savaitėmis“.

C.Colonna taip pat bandė pateisinti prezidentą Emmanuelį Macroną, sulaukusį Ukrainos ir kai kurių Vakarų šalių kritikos  už dažnus pokalbius telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. 

„Respublikos prezidento ir Vladimiro Putino pokalbiai yra tiesioginiai ir nuoširdūs“, – sakė ji.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Catherine Colonna

Ministrė pridūrė, kad nors „dabar laikas deryboms neatrodo tinkamas, prezidentas (Volodymyras) Zelenskis sakė, kad dialogo diena turės ateiti“. 

„Mes stovime Ukrainos pusėje, kad palengvintume jį [dialogą], jeigu ji to nori“, – kalbėjo C.Colonna.

Ministrai taip pat aptarė glaudesnę Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, sakė ministrė. Ji taip pat patikino, kad Prancūzija pasisako „už suartėjimą su Ukraina, ir dar paspartinta tvarka. Tai yra teisėtas prašymas.“

Kyjivas išreiškė nepasitenkinimą kai kuriomis ES valstybėmis, kurios skeptiškai vertina leidimą pradėti visateisės narystės ES procesą.

„Paprašiau mano prancūzų kolegos ne tik paremti sprendimą suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą, bet ir įtikinti tuos, kurie vis dar abejoja šio žingsnio tikslingumu“, – sakė D.Kuleba.

Anksčiau šį mėnesį pareigas pradėjusi eiti C.Colonna taip pat aplankė netoli Kyjivo esantį Bučos miestą, kur Rusijos pajėgos nužudė šimtus civilių gyventojų.

„To niekada neturėjo įvykti. Tai niekada neturi pasikartoti“, – sakė C.Colonna žurnalistams po apsilankymo Bučos ortodoksų cerkvėje.

Plačiau šia tema skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris Kyjive gali būti apkaltintas valstybės išdavimu, leista išvykti iš šalies ir apsilankyti politiniame susitikime, skelbia „Reuters“. P.Porošenka dalyvauja Europos liaudies partijos susitikime Nyderlanduose, Roterdamo mieste.

P.Porošenkos, kuris yra vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų, vaidmuo tiriamas nagrinėjant tariamą jo prisidėjimą prie prorusiškų separatistų veiklos 2014-2015 metais finansavimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

Sausį teisėjas jau užblokavo prokuroro prašymą suimti P.Porošenką, o pastarasis neigia kaltinimus ir kaltina prokurorus „begėdišku“ elgesiu. Dar prieš Rusijos invaziją buvęs prezidentas kaltino Volodymyrą Zelenskį siekiant diskredituoti jį politine prasme.

P.Porošenka buvo gavęs ir oficialų leidimą nuvykti į Lietuvoje surengtą NATO šalių parlamentų vadovų susitikimą, bet negalėjo jame dalyvauti.

P.Porošenka planavo Vilniuje „paraginti sąjungininkus suteikti Ukrainai NATO narystės veiksmų planą per birželį Madride vyksiantį viršūnių susitikimą, sakoma jo spaudos tarnybos pranešime, gautame naujienų agentūros AFP.

Šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ pardavė laimėtą prizą aukcione už 900 tūkst. JAV dolerių (837 tūkst. eurų) ir gautus pinigu skyrė fondui, padedančiam Ukrainos kariuomenei.

Konkurso prizas – didelis krištolinis mikrofonas su dainų konkurso logotipu – buvo išstatytas pardavimui socialiniame tinkle „Facebook“.

Šeštadienio vakarą pasibaigus varžytinėms prizas atiteko ukrainiečių bitkoinų verslu užsiimančiai bendrovei „WhiteBIT“.

„Scanpix“ nuotr./„Kalush Orchestra“

„Jūs, vyrukai, esate stulbinantys“, – grupė „Kalush Orchestra“ parašė feisbuke, skelbdama aukciono nugalėtoją.

„Ypatinga padėka „WhiteBIT“ komandai, kuri įsigijo prizą už 900 tūkst. JAV dolerių ir dabar yra teisėta jo savininkė“, – skelbiama pranešime.

Grupės teigimu, aukcione surinktos lėšos bus paaukotos Ukrainos kariuomenei padedančiam fondui „Prytula“.

„Kalush Orchestra“ laimėjo gegužės 14 dieną vykusį Europos dainų konkursą, atlikusi dainą „Stefania“. 

Rusijos puolimo epicentre atsidūrusio Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto gatvėse vyksta įnirtingos kovos, pirmadienį pranešė meras Oleksandras Striukas.

O.Striukas pirmadienį telefonu naujienų agentūrai AP sakė, kad „Rusijos kariai įžengė į miestą ir vyksta gatvių mūšiai“. Anot jo, ukrainiečių gynėjai bando išstumti puolančias Maskvos pajėgas.

Rusų atakuojamas Sjevjerodonecko miestas

+2

Meras nurodė, jog „rusų kariai pasistūmėjo kelis kvartalus miesto centro link“.

„Neturime elektros ir ryšių; miestas visiškai nuniokotas“, – pridūrė jis.

Pasak mero, Sjevjerodonecke likę 12–13 tūkst. civilių gyventojų nuo nesiliaujančio Rusijos bombardavimo slepiasi rūsiuose ir bunkeriuose.

O.Striuko teigimu, „aukų skaičius auga kas valandą, tačiau negalime suskaičiuoti žuvusiųjų ir sužeistųjų gatvėse vykstant kautynėms“.

Mero duomenimis, nuo karo pradžios žuvo 1,5 tūkst. miesto gyventojų.

Rusija siunčia papildomas pajėgas į Kursko sritį, kuri ribojasi su Ukrainos šiaurės rytuose esančiu ir daug apšaudymų per sieną sulaukiančiu Sumų regionu. Be to, prie sienos gabenamos artilerijos ir raketų sistemos.

Tai, kaip praneša „Meduza“, paskelbė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas. Jo teigimu, papildomos pajėgos ir karinė technika srityje liks neribotą laiką.

„Visu tuo siekiame garantuoti taikų ir kūrybišką Kursko srities žmonių gyvenimą, apsaugoti jų gyvybes ir sveikatą“, – pareiškė R.Starovoitas.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas skelbė, kad Rusija ruošiasi atnaujinti puolimą iš savo pietinių Kursko ir Briansko regionų.

Bendra tiesioginė žala Ukrainos ekonomikai dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei infrastruktūros sugadinimo ir sunaikinimo gegužės 25-ąją siekė apytikriai 105,5 mlrd. JAV dolerių, per savaitę išaugusi daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos karo žalos tyrimų „Rusija sumokės“ naujausi duomenys.

Bendrieji Ukrainos ekonomikos nuostoliai dėl Rusijos invazijos, paskaičiuoti Ekonomikos ministerijos ir Kyjivo ekonomikos mokyklos – tiesioginiai ir netiesioginiai (bendrojo vidaus produkto mažėjimas, sustoję investicijos, darbo jėgos netekimas, papildomos išlaidos gynybai, socialinei paramai ir panašūs)  – svyruoja nuo 564 mlrd. iki 600 mlrd. dolerių.

Tuo tarpu analitikai apskaičiavo, kad vien tik per savaitę iki gegužės 25-osios būsto fondui buvo padaryta žalos už 5,5 mlrd. dolerių, ir ji išaugo iki 39,3 mlrd. dolerių. Daugiausiai gyvenamųjų namų sunaikinta Mariupolyje, Charkivas, Černihive, Severodonecke ir Lysyčanske. Iš viso dėl karo sugadinta, sunaikinta ar prarasta daugiau kaip 44 mln. kvadratinių metrų būsto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

„Bendra dokumentais įrodyta tiesioginė žala Ukrainos įmonėms jau siekia 11,3 mlrd. dolerių. Per savaitę ši suma padidėjo 591 mln. dolerių. Nuo tada, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, buvo apgadintos arba sunaikintos mažiausiai 227 įmonės, gamyklos ir fabrikai“, – pažymima ataskaitoje.

Joje taip pat pateikiami duomenys apie lengvųjų automobilių nuostolius – jie siekia beveik 1,6 mlrd. dolerių arba apie 105 tūkst. automobilių, o didžiausi jų – Donecko, Charkivo, Luhansko, Černihivo ir Kyjivo srityse.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios padaryta žala infrastruktūrai: sugriauta mažiausiai 23,8 tūkst. kilometrų kelių, 6,3 tūkst. geležinkelio bėgių ir 41 geležinkelio tiltas, 643 sveikatos priežiūros įstaigos, 1123 švietimo įstaigos, 621 vaikų darželis, 192 kultūros ir 115 religinių pastatų, 178 sandėliai, 99 administraciniai pastatai, 28 naftos bazės ir 19 prekybos centrų.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai.

Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.

„Mes žengiame į NATO siekdami sustiprinti ne tik savo, bet ir visą euroatlantinį saugumą. Esame tikri, kad Suomijos narystė padidins stabilumą Baltijos jūros regione ir sustiprins Europos saugumą. Mes – saugumo tiekėjas, ne tik vartotojas“, – savo kalboje sakė Suomijos parlamento vadovas Mattis Vanhanenas.

Švedijos parlamento vadovas Andreasas Norlenas pažymėjo, kad Švedija jau prisideda prie bendro saugumo, o jos kariniai pajėgumai sustiprins Aljansą.

„Aš norėčiau pabrėžti, kad Švedija pasiruošusi jungtis prie NATO kaip šalis, kuri jau prisideda prie bendro saugumo. Mes jau prisidedame ir prisidėsime dar daugiau. Švedijos atsineša didelius pajėgumus, kurie sustiprins Aljansą“, – sakė A.Norlenas.

Jis teigė, kad Švedijos ir Suomijos dalyvavimas NATO saugumo planavime garantuos efektyvesnę Baltijos regiono gynybą ginkluoto konflikto atveju.

„Žiūrint geopolitiškai, svarbu pažymėti, kad Švedija prie NATO jungiasi kartu su Suomija, ir visos ES ir Šiaurės valstybės aplink Baltijos jūrą bus suvienytos bendros patikimos saugumo garantijos“, – kalbėjo Švedijos parlamento vadovas.

Suomijos parlamento pirmininkas M. Vanhanenas pažymėjo, jog šalies sprendimą jungtis prie Aljanso lėmė žmonių valia: naujausių apklausų duomenimis, narystę remia 80 proc. gyventojų, be to didele balsų dauguma, 188 iš 200, už tai balsavo ir parlamentas.

M. Vanhanenas sakė, kad nuo pat proceso pradžios buvo savaime suprantama, jog sprendimas dėl narystės bus priimamas glaudžiai bendradarbiaujant su Švedija. Tai savo kalboje pabrėžė iš švedų atstovas A. Norlenas.

„Sprendimas buvo priimtas artimai bendradarbiaujant su Suomija. Gegužės 18 dieną mūsų vyriausybė pateikė paraišką jungtis prie NATO, tuo pačiu metu kaip ir Suomija. Mūsų šalys ne tik kaimynės, mes dalinamės bendra istorija“, – kalbėjo Švedijos parlamento vadovas.

A.Norlenas sprendimą jungtis prie NATO vadino istoriniu ir teigė, jog parlamente sprendžiant dėl narystės didžioji dalis parlamentarų laikėsi pozicijos, kad tai yra būtinas sprendimas „Rusijos brutalios invazijos į Ukrainą akivaizdoje“.

Seimo rūmuose pirmadienį vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) plenarinė sesija, kurioje aptariamas karas Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės, į Vilnių atvyko paraiškas jungtis prie NATO gegužę pateikusių Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai.

Šios šalys istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos, bet vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė Švedijos bei Suomijos politikų ir visuomenių nuomonę dėl narystės Aljanse.

Rusijos pajėgos, nepaisydamos įnirtingo ukrainiečių priešinimosi, artėja prie Ukrainos rytuose esančio Sjevjerodonecko centro, pirmadienį paskelbė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusai puola Sjevjerodonecko centrą. Kovos tęsiasi. Padėtis labai sunki“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame S.Haidajaus pareiškime.

Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

„Svarbi Sjevjerodonecko infrastruktūra sunaikinta, o 60 proc. apgriautų gyvenamųjų pastatų negalima atstatyti“, – per platformą „Telegram“ paskelbė S.Haidajus.

Jis nurodė, kad pranešta apie tame rajone dingusius tris gydytojus. Jų transporto priemonė buvo rasta smarkiai apgadinta. Taip pat pranešta, kad buvo taikytasi į du ten važiavusius savanorius.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį atvyks į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje.

„Ministrė nori parodyti Prancūzijos solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir jos tvirtą pasiryžimą didinti savo paramą... humanitariniu ir finansiniu aspektais, taip pat kalbant apie gynybinės įrangos tiekimą“, – nurodė URM išplatintame pranešime.

C.Colonna taps aukščiausio rango Prancūzijos pareigūne, apsilankiusia Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Ministrė taip pat aplankys Bučą. Šis netoli Kyjivo esantis miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia apie esą okupuotame Melitopolio mieste, esančiame Zaporižios regione, nugriaudėjusį didelį sprogimą.

Okupacinės valdžios atstovas Vladimiras Rogovas teigė, kad apie 7 val. 40 min. miesto centre buvo girdėti galingas sprogimas: „Pastatuose drebėjo langai ir sienos. Centras užsipildė juodais dūmais.“

„RIA Novosti“ cituoja šaltinį, teigiantį, kad sprogo automobilis. Esą manoma, kad pasidarbavo ukrainiečiai diversantai – V.Rogovas jau kalba apie būtinybę užbaigti „demilitarizaciją ir denacifikaciją visoje poukrainietiškoje erdvėje“.

„Šį rytą buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, kuriuo siekta destabilizuoti taikų gyvenimą mieste“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos  primesta neteisėta Melitopolio administracija.

Remiantis jos pareiškimu, miesto centre buvo detonuotas sprogmenų prikrautas automobilis ir sužeisti du „humanitarinės pagalbos“ grupės savanoriai – 28 metų moteris ir 25 metų vyras.

„Ukrainos vyriausybė tęsia karą prieš civilius gyventojus ir miestų infrastruktūrą“, – teigė administracijos atstovai ir pridūrė, jog pradėtas tyrimas.

Pranešimai apie sprogimą, vėlgi, nėra nepriklausomai patvirtinti.

Praėjusią savaitę per kitą sprogdinimą buvo sužeistas Maskvos paskirtas Enerhodaro meras. Šis miestas taip pat priklauso Rusijos dalinai kontroliuojamai Zaporižios sričiai.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS skelbia, kad į Rusiją jau gabenami grūdai iš Ukrainos Chersono regiono, kuris yra okupuotas.

Cituojamas Chersonui primestos karinės-civilinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas. Jis teigė: „Turime kur laikyti naują derlių, nors čia turime ir daug grūdų. Žmonės dabar iš dalies pasiima juos, susitarę su tais, kurie perka grūdus iš Rusijos pusės.“

Informacija, žinoma, nėra nepriklausomai patikrinta, bet Ukraina anksčiau jau kaltino Rusiją vagiant jos grūdus.

TASS taip pat citavo K.Stremousovo žodžius, kad saulėgrąžų sėklos galėtų būti siunčiamos į Rusijos gamyklas, saulėgrąžų aliejui gaminti.

Rusijos pajėgos pirmosiomis karo savaitėmis užėmė beveik visą Chersono sritį. Rusų vicepremjeras Maratas Chusnulinas šį mėnesį lankėsi regione ir sakė, kad jis galėtų tapti „Rusijos šeimos“ dalimi.

Du civiliai žuvo, o dar penki buvo sužeisti per Rusijos surengtus apšaudymus, kai jos pajėgos įžengė į Sjevjerodonecko priemiesčius, pirmadienio rytą paskelbė Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Haidajus.

Anot jo, aplink miestą vyksta itin intensyvūs mūšiai, nes Rusijos pajėgos puola jį „visais ginklais ir remiamos iš oro“. Rusai esą jau įžengė į pietrytines ir šiaurės rytines Sjevjerodonecko teritorijas.

„Priešas naudoja visus įmanomus ginklus, naudoja aviaciją. Bet mūsų kariuomenė tvirtai ginasi ir neleidžia priešui įžengti į šalį.

Rusijos apšaudymai pražudė du Sjevjerodonecko gyventojus, sužeidė dar penkis. Daugelis jų – vieno namo senojoje miesto dalyje gyventojai. Jie kieme ruošė maistą, kai staiga prasidėjo apšaudymas“, – parašė S.Haidajus.

Jis pridūrė, kad pirmadienio naktį mieste buvo sugriauti mažiausiai 12 pastatų, netolimame Lysyčanske – 18. Pasak S.Haidajaus, rusų pajėgos dideliais kiekiais kaupia šaudmenis ir karinę įrangą aplink Sjevjerodonecką.

Galiausiai S.Haidajus paskebė, kad Sjevjerodonecke nėra nei dujų, nei vandens, o galimybių artimiausiu metu atstatyti šių paslaugų tiekimą nėra.

Rusijos pajėgos persigrupuoja puolimui Oleksandropilijos-Kamyševachos kryptimi (Luhansko sritis), pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo feisbuko paskyroje.

„Bachmuto kryptimi okupantai persigrupuoja tolesniam puolimui Aleksandropilijos-Kamyševachos kryptimi. Kurachovsko ir Novopavlovsko kryptimis priešas aktyvių kovinių veiksmų nevykdė. Ji vykdo ugnies atakas prieš mūsų karius, ypač įtraukdama operatyvinę ir taktinę aviaciją bei karinę aviaciją. Zaporižios kryptimi okupantai sustiprino savo grupuotę ir iš Melitopolio miesto link Vasiljevkos kaimo pergabeno iki 120 ginklų ir karinės technikos“, – rašoma pareiškime.

Generalinis štabas praneša, kad Južnobugsko kryptimi Rusijos pajėgos ir toliau sutelkia pagrindines pastangas, kad išlaikytų užimtas linijas, suvaržytų Ukrainos karių veiksmus ir neleistų gynybos pajėgų rezervams persikelti į kitas kryptis.

Kad papildytų karių nuostolius, rusai perkelia iš Rusijos Federacijos teritorijos išvežtą karinę įrangą ir iš laikinai okupuoto Krymą.

Mykolajivo kryptimi priešas perkėlė tam tikrus dalinius į tam tikras kryptis, kad galėtų vykdyti puolamuosius veiksmus ir susigrąžinti prarastas pozicijas, skelbia štabas.

Kryvij Riho kryptimi priešas toliau artileriškai bombarduoja Ukrainos karių pozicijas ir vykdo kontrataką.

JAV karo studijų institutas savo kasdieninėje Karo Ukrainoje apžvalgoje skelbia, kad šeštadienį Ukrainos pajėgos surengė sėkmingą ribotą kontrpuolimą netoli Chersono ir Mykolajivo srities sienos ir privertė Rusijos pajėgas gintis.

„Tikėtina, kad šia Ukrainos kontrataka siekiama sužlugdyti Rusijos pastangas sukurti stiprias gynybines pozicijas palei pietinę ašį. Nors neatrodo, kad Ukrainos kontrataka artimiausiu metu galėtų atkovoti didelę teritoriją, tikėtina, kad ji sutrikdys Rusijos operacijas ir galbūt privers Rusiją pasiųsti pastiprinimą į Chersono sritį, kurią daugiausia laiko nestandartiniai daliniai. Ukrainos kontratakos gali papildomai sulėtinti Rusijos pastangas įtvirtinti administracinę kontrolę okupuotoje Pietų Ukrainoje“, – skelbia analitikai.

Sekmadienį Rusijos pajėgos toliau puolė Sjevjerodonecką, tačiau nepavyko pasiekti jokių patvirtintų laimėjimų.

„Rusijos pažanga intensyviuose mūšiuose mieste tikriausiai bus lėta. Rusijos kampanija Rytų Ukrainoje, kuria anksčiau buvo siekiama užimti visą Luhansko ir Donecko sritis, dabar beveik visa sutelkta į Sjevjerodonecką. Tikėtina, kad Rusijos pajėgos negalės vykdyti kelių operacijų vienu metu, todėl artimiausiomis dienomis jos tikriausiai dar labiau nuvertins pažangą į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Lymano, kad sutelktų turimas pajėgas Sjevjerodonecke“, – apžvalgoje skelbia Karo studijų institutas.

Pagrindinės analitikų įžvalgos: 

• Rusijos pajėgos toliau bandė perimti Sjevjerodonecko kontrolę.
• Rusijos pajėgos tęsė puolimą į pietryčius nuo Iziumo, tačiau neatliko jokių patvirtintų veiksmų Slovjansko link.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas, siekdamos atkirsti Ukrainos antžemines komunikacijos linijas į šiaurės rytus nuo Bachmuto, ir, atrodo, nebandys tiesiogiai pulti šio miesto.
• Ukrainos kontrpuolimas šiaurės vakarų Chersono srityje privertė Rusijos karius užimti gynybines pozicijas ir tikriausiai sutrikdys Rusijos pastangas veiksmingai įsitvirtinti ir įtvirtinti užimtų teritorijų palei pietinę ašį kontrolę.

Ukrainos kariškiai likvidavo priešo dalinio vadavietę, o okupantų pajėgos patyrė didelių nuostolių, pranešė Pietų operatyvinė vadovybė. Raketų ir artilerijos daliniai, bendradarbiaudami su aviacija, užtikrino didelius priešo nuostolius pietuose. 

Per vieną dieną jie pašalino:

67 Rusijos karius;
6 tankus T-62;
2 „Grad“ daugkartinius raketų paleidimo įrenginius;
3 savaeiges haubicas Msta-S;
3 šarvuotų transporto priemonių vienetus;
13 transporto priemonių. 

„Taip pat buvo sunaikintas bepilotis žvalgybos kontrolės postas ir vieno iš priešo dalinių vadavietė“, – teigė vadovybė. Šių pranešimų neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Rusijos karių paimtų į nelaisvę arba dingusių be žinios Ukrainos karių, gynusių gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, artimieji sako, kad turi mažai informacijos apie jų buvimo vietą arba jos neturi, skelbia CNN.

Gamyklos gynėjo sunkiai sužeisto jūrų pėstininko žmona sako, kad paskutinį kartą su vyru kalbėjosi balandžio viduryje.

„Pastaruoju metu su savo vyru nesusisiekiau ir negavau jokios informacijos apie jį. Paskutinį kartą kalbėjomės balandžio 13 d. Tada jo bendradarbiai man atsiuntė žinutes, kad jis vis dar gyvas“, – pasakojo Anna Ivleva.

A.Ivleva sako, kad Ukrainos vyriausybės pareigūnai palaikė ryšį, tačiau pridūrė, kad „nėra jokios informacijos“ apie tai, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi „Azovstal“ kovotojai. Ji puoselėja viltį, kad jos vyras liko gyvas, net jei yra nelaisvėje. 

„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

+22

Jana, kurios vaikinas, buvęs jūrų pėstininkas, laikėsi „Azovstal“ gamykloje, sako: „Nesu su juo susisiekusi ir apie jį nieko girdėjusi, – sakė ji. - Paskutinį kartą bendravome gegužės 11 d.“

Ji sakė, kad Ukrainos vyriausybė nepateikė jokios informacijos apie tai, kur gali būti jos draugas. 

„Su mano vaikino motina susisiekė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komiteta], tiksliai nepamenu kada, – sakė ji. - Jie tik pasakė, kad jis gyvas, ir viskas.“ 

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas nuo gegužės 17 d. dalyvauja registruojant iš gamyklos „Azovstal“ išvykusius kovotojus – iš dalies tam, kad padėtų karo belaisviams palaikyti ryšį su savo šeimomis. Organizacija Ukrainoje dirba nuo 2014 m., kai prasidėjo karas Ukrainos Donbaso regione.

Kita „Azovstal“ gynėjo žmona Tetjana sakė, kad po pasidavimo jos vyrui pavyko paskambinti jai iš nežinomo numerio ir pasakyti, kad kai kurie jo bendražygiai laikomi separatistų kontroliuojamame Donecko srities mieste.

„Jo balsas buvo ramus ir užtikrintas, – sakė ji. - Jis sakė, kad sąlygos, kuriomis jie laikomi, yra geros. Jis sakė, kad galbūt ateityje jiems bus leista gauti kai kuriuos siuntinius“.

Tetjana sakė, kad su vyru kalbėjosi apie 10 minučių ir kad vyras sakė, jog bandys paskambinti dar kartą.

„Štai ir viskas, daugiau jokių skambučių ar naujienų“, – sakė ji.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu CNN patvirtino, kad Lenkija yra pasirengusi tapti Ukrainos saugumo garantu. 

„Volodymyras Zelenskis manęs paklausė, ar sutinku, kad Lenkija būtų viena iš Ukrainos saugumo garantų. Manome, kad kaip kaimynai tiesiog privalome. Taigi, jei Ukraina pasiūlys mums būti saugumo garantu ir taikos garantu, kai karas baigsis, ir jei tokios taikos sutarties sąlygos bus priimtinos – taip, Lenkija prie to prisidės“, – sakė A.Duda.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrzejus Duda

Pirmadienio naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Mykolajivo srities Novyj Buho miestą, pranešama miesto tarybos puslapyje feisbuke.

Vietos valdžios institucijos paragino gyventojus išlikti ramius ir pasislėpti. Išsamesnės informacijos dar nėra.

Čekija planuoja tiekti Ukrainai papildomos ginkluotės už 600–700 Čekijos kronų (apie 24–28 mln. eurų), pranešė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, skelbia „Radio Praha“.

Ministrė pažymėjo, kad Čekijos gynybos ministerija pateiks ministrų kabinetui svarstyti klausimą dėl papildomų tiekimų už 600–700 mln. kronų.

J.Černochova patvirtino, kad Čekija taip pat tiekia sunkiąją karinę įrangą Ukrainai. Pasak jos, iki šiol Čekijos vyriausybė jau perdavė Ukrainai karinės įrangos už daugiau nei 3,5 mlrd. kronų (apie 140 mln. eurų).