„Škotijos nepriklausomybės galimybė nekelia jokių rimtų geopolitinių interesų Pekinui, tačiau viliojanti atrodo perspektyva stebėti fizinį ir dvasinį Didžiosios Britanijos pažeminimą tarptautinės bendruomenės akivaizdoje“, - rašoma šioje publikacijoje.
Autorius ironizuoja, kad Kinija netgi sugebėjo suvaldyti savo įgimtą neapykantą visiems separatistiniams judėjimams ir procesams, kuomet apsisprendimai daromi laisvo balsavimo valia.
L.Lewisas teigia, kad Kiniją visuomet glumino Didžiosios Britanijos svoris tarptautinėje politikoje. „Kinijos pasaulėvaizdyje valstybės vietą valdžioje apsprendžia jos dydis, žmonių skaičius ir likimas“, - rašo publikacijos autorius.
Todėl, anot jo, Kinijos politikams visuomet atrodė keista, kad valstybė, kurios plotas mažesnis nei daugelis Kinijos provincijų, moko ją žmogaus teisių, kritikuoja dėl teisinės sistemos trūkumų bei dalyvauja posėdžiuose kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
Autorius teigia, kad Kinijos piktdžiugai yra dar viena priežastis. Už nepriklausomybę pasisakančios Škotijos nacionalinės partijos lyderis Alexas Salmondas jau seniai stengiasi įgyti Pekino palankumą. Jis su vizitais Pekine ėmė lankytis dar prieš tai, kai oficialiai buvo paskelbta apie referendumą. Šių vizitų metu A.Salmondas elgėsi kaip žmogus, puikiai suprantantis, kad jeigu jis taps nepriklausomos Škotijos vadovu, šalies ekonomika labai smarkiai priklausys nuo santykių su Kinija, kurios ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje. Tad jeigu Škotija taptų nepriklausoma, Kinija turėtų didesnes galimybes daryti įtaką Europoje.
