„Nepriimsiu šio pasiūlymo, koks jis yra dabar“, – vidaus reikalų ministrė Anne Holmlund sakė nacionalinei televizijai YLE duotame interviu.
„Iš tiesų netikiu, kad vieno ginklų aspekto uždraudimas užtikrintų, jog bus išvengta žudynių“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad reikalingos įvairios kitos priemonės, pavyzdžiui, suteikti policijai teisę gauti daugiau informacijos apie prašančius išduoti leidimą ginklui.
Po šaudymų incidentų dviejose Suomijos mokyklose 2007 ir 2008 metais, kurie iš viso nusinešė 20 gyvybių, įkurta tyrimo komisija vasarį pasiūlė, kad Suomijoje būtų uždrausti bet kokie pusiau automatiniai lengvieji ginklai, siekiant išvengti panašių atvejų.
Pernai dėl Naujųjų metų išvakarėse įvykusio šaudymo prekybos centre „Sello“, esančiame netoli Helsinkio, šalyje buvo atnaujinti debatai dėl ginklų įstatymų.
Suomijoje, kurioje gyvuoja senos medžioklės tradicijos, vienam gyventojui tenkančių ginklų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje.
Suomijos parlamentas šiuo metu svarsto naują ginklų kontrolės įstatymą, o vadinamoji Kauhajokio tyrimo komisija prašė A.Holmlund pritarti pasiūlymui įtraukti į šio teisės akto projektą sąlygą, pagal kurią gyventojams būtų visiškai uždrausta turėti pusiau automatinių ginklų.
„Pastaraisiais metais per abu šaudymus mokyklose ir „Sello“ žudynėse buvo naudojami pusiau automatiniai ginklai. Akivaizdu, kad dėl vienašūvių ginklų tiek žmonių nebūtų žuvę“, – Kauhajokio komisijos pirmininkas Pekka Sauri sakė YLE.
„Belieka tikėtis, kad Vyriausybė ras metodų, kurie būtų tokie pat veiksmingi šio pobūdžio incidentų prevencijoje“, – pridūrė ekspertas.
