Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 12 valandų – iki 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku. Per rinkimus bus paskirstytos 349 vietos šios Šiaurės šalies parlamente Riksdage.
Socialdemokratai turėtų užsitikrinti 30,3 proc. balsų, o nuosaikieji tikriausiai gaus 22 proc. balsų, rodo „Novus“ apklausa, kurios rezultatus šeštadienį paskelbė Švedijos visuomeninis transliuotojas SR.
57 metų S.Loefvenas, buvęs profesinės sąjungos lyderis, tikriausiai į valdžią ateis koalicijoje su žaliausiais ir buvusia komunistine Kairės partija.
Ta pati apklausa parodė, kad Švedijos demokratai turi gauti 9,6 proc. balsų – daugiau nei 5,7 proc. per praėjusius rinkimus 2010-aisiais.
Tokiu būdu ši antiimigracinė partija taptų trečia pagal dydį parlamente – šalyje, kuri tradiciškai didžiuodavosi savo palankumu užsieniečiams.
Švedijos demokratų ir jų dabitiško, 35 metų amžiaus lyderio Jimmie Aakessono pozicijų sustiprėjimas taip pat patvirtintų visoje Europoje matomą populistinių dešiniojo sparno partijų populiarėjimo tendenciją.
57 metų S.Loefvenas, buvęs profesinės sąjungos lyderis, tikriausiai į valdžią ateis koalicijoje su žaliausiais ir buvusia komunistine Kairės partija.
„Mes tikrai turime šansą“, – šeštadienį sakė jis interviu Švedijos naujienų agentūrai TT, komentuodamas galimą raudonųjų ir žaliųjų pergalę.
Jis neturi beveik jokios patirties nacionalinėje politikoje, bet daugeliui šalies, kurioje gyvena beveik 10 mln. žmonių, rinkėjų patiko jo kaimynų vyruko įvaizdis.
F.Reinfeldtui, keturių partijų, konservatorių ir liberalų, koalicijos lyderiui daugelis priskiria nuopelnus dėl Švedijos laviravimo per pasaulinę finansų krizę, kuri kilo praėjusio dešimtmečio pabaigoje.
Jis buvo kritikuojamas dėl tradiciškai egalitarinėje šalyje didėjančio atotrūkio pajamų srityje, tačiau svarbiausia, kaip sako stebėtojai, yra tai, kad švedai paprasčiausiai pasiilgo naujų veidų valdžioje.
„Vyriausybė iš dalies keisis, nes tai – normalus mūsų demokratijos funkcionavimas, kai po aštuonerių metų žmonėms atsibosta“, – sakė Upsalos universiteto politinės ekonomijos profesorius Larsas Magnussonas.
