Parlamento nariai priėmė dokumentą vos vieno balso persvara, nors vyriausybė siūlė šios rezoliucijos nepriimti.
Rezoliucijoje „pažymima, kad Švedija pripažįsta 1915 metų genocidą prieš armėnus“, taip pat ir prieš kitas etnines grupes, Otomanų imperijos žlugimo metu.
Tuo tarpu Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas netruko paskelbti, kad Turkijos siekius tapti Europos Sąjungos nare remiančios jo vyriausybės pozicija šiuo klausimu „lieka nepakitusi“.
Dokumentas buvo priimtas, kai keturi konservatorių daugumos nariai netikėtai nusprendė paremti opozicijos paruoštą rezoliuciją.
Armėnai tvirtina, kad per Pirmąjį pasaulinį karą, žlungant Otomanų imperijai, jos valdžia tikslingai vykdė masines armėnų žudynes ir išžudė 1,5 mln. armėnų. Tokią armėnų poziciją palaiko ir kelios kitos valstybės.
Tuo tarpu Turkija kategoriškai neigia vykdžiusi genocidą.
Ji tvirtina, kad per pilietinius susirėmimus, kurie kilo armėnams pradėjus kovą dėl nepriklausomybės ir stojus į įsiveržusių Rusijos pajėgų pusę, žuvo 300–500 tūkst. armėnų ir tiek pat turkų.
Šį mėnesį Jungtinių Valstijų Kongreso komitetui priėmus sprendimą, kad Pirmojo pasaulinio karo metais vykdytos masinės armėnų žudynės prilygsta genocidui, Turkija atšaukė savo ambasadorių iš Vašingtono.
