„Šveicarijai, ko gero, ši problema yra pati svarbiausia vidaus politikos atžvilgiu. Be abejo, derybose su Europos Sąjunga tai taip pat bus svarbus aspektas“, – po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė U.Maureris.
Šveicarijos vadovas sako, kad dėl šios šalies taikomų kvotų imigrantams iš Bendrijos šalių problemų su ES galėtų kilti kitais metais, jei referendume gyventojai pasisakys, kad reikia dar labiau sugriežtinti imigraciją ribojančias nuostatas.
„Gali kilti problemų, jei kitais metais referendume bus patvirtinti tie dar griežtesni apribojimai, tuomet žiūrėsime, kaip toliau elgsimės“, – teigė jis.
U.Maurerio teigimu, Šveicarijos visuomenėje padidėjo susirūpinimas dėl imigrantų srautų, mat mokyklose padaugėjo vaikų iš užsienio, jiems kyla kalbų mokėjimo problema, daugėja gyventojų, dėl to mažėja atlyginimai, kyla būsto nuomos kainos, „prisideda subjektyvus jausmas, kad dėl padidėjusių imigracijos srautų pagausėjo eismo, autostrados užsikimšo“.
Anot Šveicarijos vadovo, kas ketvirtas darbuotojas Šveicarijoje yra užsienietis, kas dešimtas – ES pilietis.
„Vyriausybė nori parodyti, jog rimtai vertina savo žmonių susirūpinimą“, – sakė jis.
Šveicarijos vyriausybė balandį nusprendė pratęsti darbo rinkos straipsnio, kuriuo iki 12 mėnesių ribojami leidimai dirbti šioje šalyje tam tikriems ES piliečiams iš visų 27 ES valstybių, galiojimą.
Imigracija yra aktualus klausimas Šveicarijai, kurios kraštutinių dešiniųjų Liaudies partija pastaraisiais metais įnirtingai kaltina užsieniečius, esą jie atima darbus iš šveicarų.
Savo sprendimą Šveicarija nuo šiol taiko visai Europos Sąjungai. Anksčiau, nuo 2012 metų gegužės 1 dienos, toks darbo leidimų ribojimas galiojo naujosioms ES narėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai, Čekijai, Vengrijai, Slovakijai, Slovėnijai.
