1998 metų lapkričio 20 dieną Sovietų Sąjunga iš Kazachstano paleido pirmąjį TKS modulį. Po dviejų savaičių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) erdvėlaivis nuskraidino antrąją dalį. Po dviejų metų stotyje apsigyveno astronautai ir kosmonautai, o visa kita, kaip sakoma, jau tapo istorija.
Tarptautinė kosminė stotis tapo milžinišku statiniu, skriejančiu 355 kilometrų aukštyje. Joje nuolat gali gyventi trys žmonės, o netrukus galės įsikurti šeši.
Stotyje, prie kuriuos šiuo metu prisijungęs erdvėlaivis „Endeavour“, yra penkios miegamosios vietos, du dušai, dvejos virtuvėlės ir dvi mažos gimnastikos salės. Iš viso TKS sudaro devynios patalpos – iš jų dvi visavertės mokslinės laboratorijos.
Šiuo metu į orbitą iškelti trys ketvirčiai TKS modulių, o bendroji stoties masė – 284 tonos. Pasak NASA, panašiai sveria namas su penkiais miegamaisiais.
Galima paminėti dar keletą stulbinamų faktų: TKS iki šiol nuskriejo apie 2,1 mlrd. kilometrų, apsuko Žemę daugiau nei 57 300 kartų. Joje gyveno 167 žmonės iš 15 šalių, kurie suvalgė daugiau nei 19 tūkst. maisto porcijų.
TKS statyba užtruko ilgiau ir kainavo brangiau nei planavo NASA ir tarptautiniai partneriai, o mokslinių rezultatų joje gauta mažiau nei tikėtasi. Tačiau tai nesutrukdė atšvęsti dešimtmečio jubiliejų visame pasaulyje, taip pat už jo ribų.
Beje, „Endeavour“ ir TKS astronautai tikslią sukaktį – ketvirtadienį 6 val. 40 min. Grinvičo (8 val. 40 min. Lietuvos) laiku – sutiko miegodami. Kosminių skrydžių valdymo centras ta proga parodė 1998 metais įvykusio pirmosios raketos starto vaizdo įrašą.
„Prabėgus dešimtmečiui linkime Tarptautinei kosminei stočiai laimingo gimtadienio ir tikimės jų sulaukti daug daugiau“, – „Endeavour“ vadas Christopheris Fergusonas sakė iš anksto orbitiniame komplekse įrašytoje žinutėje.
Prieš išskrisdamas praeitą penktadienį „Endeavour“ astronautas Donaldas Pettitas pastebėjo, kad vykdant bet kurį didelį inžinerijos projektą pasitaiko vėlavimų, biudžeto pereikvojimų, kontroversijų ir netgi skandalų.
„Kiek laiko užtrukome, kol pastatėme Panamos kanalą arba Bruklino tiltą?“ – klausė D.Pettitas.
„Šiame kelyje esame dešimt metų, tačiau (TKS) vis dar nebaigta statyti. Ji beveik pastatyta. Tai stulbinamas, nuostabus technikos kūrinys. Tačiau kai statyba bus baigta, žmonės tikriausiai netgi neprisimins, kiek laiko tai užtruko“, – aiškino astronautas, kuris penki mėnesius gyveno šiame komplekse 2002-2003 metais.
TKS dalys ir įgulos narius į orbitą skraidino jau 80 raketų, kurios buvo leidžiamos iš Floridos, Kazachstano ir Prancūzijos Gvianos, iš kurios startuoja Europos kosmoso agentūros krovininės raketos.
Nurodoma, kad visos TKS statyba turėtų kainuoti apie 100 mlrd. dolerių (apie 273 mlrd. litų). Projektą finansuoja ne tik JAV ir Rusija, bet ir Kanada, Japonija bei 18 šalių vienijanti Europos kosmoso agentūra. Tačiau NASA neigia tokius apskaičiavimus ir nurodo, kad statyba, įskaitant erdvėlaivių misijų išlaidas, atsieis 44 mlrd. dolerių (apie 120 mlrd. litų).
TKS statyba kelerius metus vėluoja dėl 2003 metais įvykusios erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos. Darbus taip pat smarkiai sutrukdė Rusijos finansų krizė praėjusiame dešimtmetyje, todėl pirmasis gyvenamasis TKS modulis į orbitą buvo iškeltas gerokai vėliau nei planuota.
TKS uždaviniai per projekto įgyvendinimo laikotarpį taip pat gerokai keitėsi. NASA stotyje stebi ilgą laiką kosmose gyvenančių astronautų sveikatos pokyčius ir atlieka kitokius tyrimus, kurie gali palengvinti arba sukliudyti būsimosioms ekspedicijoms į Mėnulį, Marsą ir dar toliau. Anksčiau daugiausiai dėmesio buvo skiriama fundamentaliems moksliniams eksperimentams – pavyzdžiui, baltymui kristalų arba gyvųjų audinių tyrimams.
Projekto vykdytojai dažnai nurodo, jog per daugelį metų stotyje įvykę techniniai gedimai, tokie kaip saulės baterijų pažaidos arba saulės baterijas pasukančio mechanizmo gedimas, tapo svarbiomis pamokomis, į kurias bus atsižvelgta rengiant tolimas kosmines misijas.
Kita vertus, Rusija sugebėjo iš TKS gauti papildomų lėšų organizuodama kosmines ekskursijas turistams milijonieriams. Šie pinigai taip pat padeda tęsti TKS programą.
NASA tikisi baigti TKS statybą 2010 metais, kada bus nurašyti trys iki šiol eksploatuojami daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai. Vėliau astronautai į stotį bus skraidinami Rusijos erdvėlaiviais, kol NASA sukurs naująjį kosminį laivą, kurį tikimasi pirmąkart paleisti 2015 metais.
Tačiau taip pat tikimasi, kad NASA erdvėlaivių misijų pertrauka truks šiek tiek trumpiau nei penkerius metus.
Dabartinis NASA administratorius Michaelas Griffinas, kuris tikriausiai bus pakeistas Barackui Obamai pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, ne kartą yra sakęs, kad jo vadovaujama agentūrai lėšų eksploatuoti erdvėlaivius „Space Shuttle“ pakaks tik iki 2010 metų.
Jeigu eksploatavimo laiką būtų nuspręsta pratęsti, dalį lėšų tektų paimti iš naujojo erdvėlaivio kūrimo ir Mėnulio tyrimų programų, todėl jų įgyvendinimas vėluotų.
„Mėnulis nėra galutinis tikslas, kaip ir Tarptautinė kosminė stotis, – pabrėžė M.Griffinas. – Mėnulis tai slenkstis, nuo kurio žengsime tolyn“.
