Ceremoniją pratęsia moterys, išplakdamos jauną vyrą geliančiomis žolėmis ir vietos lyderiai, nuplakdami kaltinamąjį odiniu diržu. Tai – bausmė, kurią tenykštės bendruomenės vadovai paskyrė O.Quishpe ir dar keturiems vyrams, įtariamiems kito bendruomenės nario, Marco Olivo, nužudymu. Penkiems vyrams taip pat nurodyta sumokėti 6 750 JAV dolerių (17 tūkst. 880 litų) kaip reparaciją bendruomenei.
Bausmė įvykdyta gegužės 23 dieną, tačiau net ir praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, ši tema vis dar dominuoja Ekvadoro laikraščiuose ir kelia daugybę klausimų. Ar tenykščių žmonių teisingumas yra žmogaus teisių pažeidimas? Ar tai teisėta praktika, kurią leidžia įstatymai?
Žiniasklaidos kirtis
Ketvirtadalis Ekvadoro gyventojų yra tenykščiai gyventojai. Lotynų Amerikoje šie gyventojai sudaro 16 tautų, gyvenančių Andų ir Amazonijos regione. Didžioji dalis iš šių bendruomenių daugybę amžių pačios įgyvendino savo teisingumą. Čia svarbiausias principas – parodyti žmonėms, kad jie pasielgė blogai ir leisti jiems „išsivalyti“ ir vėl gyventi harmonijoje savo bendruomenėje bei Motinoje Gamtoje, arba Pacha Mama.
Ceremoniją pratęsia moterys, išplakdamos jauną vyrą geliančiomis žolėmis ir vietos lyderiai, nuplakdami kaltinamąjį odiniu diržu. Tai – bausmė, kurią tenykštės bendruomenės vadovai paskyrė O.Quishpe ir dar keturiems vyrams, įtariamiems kito bendruomenės nario, Marco Olivo, nužudymu.2008 m. priimta Ekvadoro konstitucija pripažįsta čia gyvenančių tenykščių žmonių teises, tarp kurių ir teisę praktikuoti savo teisingumo formą. Tačiau po žiniasklaidoje aprašytų įvykių La Cocha bendruomenėje, kurie buvo nuspalvinti barbariškumo ir žiaurumo spalvomis, Ekvadoro valdžia pradėjo kelti klausimą, ar tenykščių žmonių teisingumas yra legalus.
Nacionalinėje televizijoje parodyti tenykščių žmonių protestų ir linčo teismų vaizdai, su užrašu: „Nužudymai, pagrobimai, linčo teismai, kankinimai... ar tai tenykščių bendruomenių teisingumas?“
„Priverstinis prisipažinimas“
Pats Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa pavadino įvykius La Cochoje „siaubingumu“. „Šis žeminantis spektaklis, kurį matėme žiniasklaidos pagalba, yra neteisybė. Dėl Dievo meilės, tai kankinimas, tai barbariškumas“, – sakė R.Correa.
O.Quishpe artimieji tvirtina, esą vaikinas buvo priverstas prisipažinti. „Vyrai buvo laikomi nuogi iki krūtinės panardinti į vandenį. Jiems buvo užrištos akis, – žurnalistams pasakojo nuteistojo dėdė. – Orlando grįžo atrodydamas tarsi karo kalinys“.
Jaunuolio dėdė taip pat sakė, kad jo sūnėno gyvybei buvo iškilusi grėsmė, nes La Cochos lyderiai tariamai net svarstė įgyvendinti mirties bausmę, nors toks sprendimas prieštarautų šalies konstitucijai.
Tuo tarpu La Cocha bendruomenės prezidentas Ricardo Chaluisa visus kaltinimus neigia. Pasak jo, kalbos apie mirties bausmę tebuvo gandai. Be to, jis pažymėjo, kad penki vyrai buvo laikomi privačiuose namuose, reguliariai maitinami ir tinkamai prižiūrimi.
Šiam incidentui iškilus į dienos šviesą, Ekvadoro teisingumo ministras Jose Serrano asmeniškai dalyvavo operacijoje, kurios metu penki vyrai buvo perkelti į Quito, kur stojo prieš teismą.
Vyrams buvo atlikti medicininiai testai, siekiant nustatyti, ar jie buvo kankinti. Apžiūros rezultatai viešai nebuvo atskleisti. Tuo pačiu metu trys tenykštės La Cocha bendruomenės lyderiai, tarp kurių ir pats R.Chaluisa, buvo suimti ir apkaltinti pagrobimais, kankinimais, blogu elgesiu ir turto prievartavimu.
Teisėjui šiuos asmenis paleidus dėl nepakankamų įrodymų, jis buvo nušalintas dėl netinkamo elgesio. Bylą šiuo metu peržiūri Ekvadoro konstitucinis teismas.
Specialusis Jungtinių Tautų atstovas, analizuojantis tenykščių bendruomenių žmogaus teises ir pagrindines laisves, Jamesas Anaya, išreiškė susirūpinimą valdžios veiksmais.
„Tenykštės visuomenės teisingumo apibūdinimas kaip laukinio ir pažeidžiačio žmogaus teises, ramiasi nepilna informacija, kurią paviešino žiniasklaida“, – teigė J.Anaya.
Pavyzdžiui, bausmė, apipilant šaltu vandeniu ir išplakimas geliančiomis žolėmis, remiantis tenykštėmis tradicijomis, nėra kankinimas. Kelios Quechua bendruomenės šiuos veiksmus kartoja per apsivalymo ritualus.
Tuopat metu, remiantis tenykšte filosofija, kalėjimo bausmė yra žmogaus teisių pažeidimas, nes iš žmogaus tokiu būdu atimama laisvė. Pasak R.Chaluisos, kalėjimo bausmės apsunkina žmogaus reintegraciją į bendruomenę, tuo tarpu skiriant žmogui bausmes pagal tenykštės bendruomenės tradicijas, tokių pasekmių išvengiama.
Vidinis konfliktas
Pavyzdžiui, 2002 m. toje pačioje bendruomenėje vienas žmogus taip pat buvo apkaltintas nužudymu ir nubaustas panašiai, kaip gegužę nuteisti žmonės. Šiuo metu, esą, buvęs nuteistasis yra aktyvus bendruomenės narys.
Tuo tarpu Ekvadoro valdžios atstovai ginčijasi, kad konstitucija tenykštiems gyventojams suteikia teisę spręsti tik „vidinius konfliktus“, tačiau ne tokius rimtus nusikaltimus, kaip žmogžudystė. Tačiau tenykščių gyventojų vertybių sistemoje žmogžudystė yra vidinis konfliktas, nes toks veiksmas pažeidžia bendruomenės harmoniją.
