Jausdamiesi netvirtai, agentai ir analitikai kreipiasi į Vakarų žvalgybą, ieškodami darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų. Be to, jų padėtį dar labiau blogina tai, kad nueina į praeitį tradicijos, kuriomis rėmėsi specialiosios tarnybos, pavyzdžiui, globotojų sistema, kai veteranai globoja jaunus agentus.
Laikraščio nuomone, Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai tik ir laukia patogios progos perbėgti. Viena tokios nuotaikos tarp agentų priežasčių – ministro pirmininko Vladimiro Putino mėginimas sujungti Federalinę saugumo tarnybą (FST) ir Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR), mano leidinys.
Todėl žinybos ėmė tarpusavyje rungtyniauti, kilo slaptas karas vienos prieš kitą. Kaip rašo leidinys, taip pat neigiamai atsiliepia žinybų įgaliojimų išplėtimas. Štai 2003 metais V.Putinas suteikė FST teisę atlikti savo operacijas užsienyje. Šis tuomečio prezidento potvarkis įsiutino SVR.
„The Times“ duomenimis, kai kurie žvalgybininkai piktdžiugiavo, kai FST agentai negrabiai atliko slaptą buvusio kolegos papulkininkio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviąją medžiaga poloniu-210 operaciją.
Specialioji operacija sukėlė triukšmingą tarptautinį skandalą, o dėl A.Litvinenkos bylos smarkiai pašlijo Maskvos ir Londono santykiai, buvo sustabdytas bendradarbiavimas įvairiose srityse.
Ne per geriausiai sekasi ir SVR. Vasarą skelbta, kad išaiškintas Jungtinėse Valstijose šnipų, dirbusių Rusijai, tinklas. Tada buvo sužinota, kad agentus išdavė perbėgėlis. Lapkritį skandalas dar labiau išplito, Rusijos žiniasklaida atliko savo tyrimą ir paskelbė išdavikų pavardes. Iš pradžių šnipų tinklo žlugimu buvo apkaltintas SVR pulkininkas Ščerbakovas, o po to perbėgėliu ir išdaviku buvo paskelbtas tos pačios specialiosios tarnybos pulkininkas Aleksandras Potejevas.
„The Times“ primena ir Viktoro Buto-Mirties Pirklio išsiuntimą iš Tailando į JAV. Jį laikraštis vadina SVR darbuotoju. Anksčiau Vakarų žiniasklaida rašė, kad Rusijos valdžia todėl taip priešinosi V.Buto perdavimui į Vašingtoną, kad jis neva žino aukštus pareigūnus kompromituojančios medžiagos ir ją gali nutekinti Jungtinėse Valstijose.
Rusijos žiniasklaida kaip vieną krizės SVR versijų nurodė tai, kad specialiųjų tarnybų agentai Rusijoje neapsaugoti nuo kriminalinių nusikaltėlių. Žinybiniuose namuose apsaugos buvo atsisakyta 2001 metais. Taigi dirbdami užsienyje žvalgybininkai jaučiasi saugesni nei tėvynėje, rašė agentūra „Rosbalt“, pateikdama išpuolių prieš UŽT darbuotojus pastaraisiais metais statistiką.
Apie Rusijos specialiųjų tarnybų krizę straipsnio laikraštyje „The Times“ autorius Rogeris Boyesas kalbėjosi ir su buvusiais KGB darbuotojais – KGB atsargos karininku Viktoru Kalašnikovu ir Aleksejumi Potiomkinu, emigravusiais į Vakarus.
A.Potiomkinas, pasak R.Boyeso, prisipažino, kad liovėsi žiūrėjęs į FST su entuziazmu 2007 metais, kai jo globotojas mirė paslaptingomis aplinkybėmis.
Ankstesniame straipsnyje, kurį „The Times“ paskelbė pirmadienį, Rusijos specialiosios tarnybos kaltinamos tuo, kad keršija Viktorui Kalašnikovui, kuris dabar gyvena Vokietijoje, nuodydamos jį ir jo žmoną mažomis gyvsidabrio dozėmis.
Laikraščio duomenimis, per naujausius V.Kalašnikovo kraujo tyrimus nustatyta, kad gyvsidabrio kiekis jame 10 kartų didesnis už pavojingą dozę. Be to, dar pernai Kalašnikovų kraujyje rasta polonio-210, talio ir kadmio pėdsakų, bet kur kas mažesnėmis dozėmis. Kaip mano ekspertai, galbūt piktadariai, siekdami savo nusikalstamų tikslų, sumaišė kelias medžiagas, tarp kurių daugiausia buvo gyvsidabrio.
Kalašnikovai dar pernai skundėsi keistais požymiais: odos peršėjimu, nerimo priepuoliais, migrena su laikinu apakimu, staigiais stuburo skausmais.
Kaip įsitikinęs V.Kalašnikovas, kuris buvo priverstas emigruoti, kai pernai lapkritį spaudos konferencijoje Lenkijoje kritikavo Rusijos vadovybę, jam keršijama už jo pareiškimus.
