Su dviejų savaičių vizitu Prancūzijoje besilankantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama prancūzų žurnalistams papasakojo apie naują kruviną incidentą rytų Tibete. Pasak jo, Kinija ir toliau tęsia susidorojimą su Tibeto nepriklausomybės šalininkais. Jis taip pat pareiškė, kad per kovo neramumus Tibeto sostinėje Lhasoje žuvo 400, o ne 18 žmonių, kaip skelbė oficialūs Kinijos šaltiniai.
„Kinijos armija vėl šaudė į minią pirmadienį, rugpjūčio 18-ąją, Khamo srityje rytų Tibete. Mažiausiai 140 Tibeto gyventojų buvo nužudyti, nors tikslus aukų skaičius kol kas nėra žinomas“, – pareiškė Dalai Lama „Le Monde“ žurnalistams.
Dalai Lama taip pat pateikė detalių apie kovo incidentą Lhasoje. „Patikimi šaltiniai kalba, kad 400 žmonių buvo užmušti vien Lhasoje. Į juos buvo atidengta ugnis, nors jie mitingavo beginkliai. Žuvusiųjų kūnai nebuvo atiduoti jų šeimoms“, – sakė Tibeto vadovas.Kinijos armija vėl šaudė į minią pirmadienį. Mažiausiai 140 Tibeto gyventojų buvo nužudyti, – pareiškė Dalai Lama.
Kovo 14 d. Tibete įsiplieskė neramumai. Demonstrantai ėmė padeginėti kinų parduotuves ir apmėtė policiją akmenimis. Oficialiais duomenimis, gatvės susirėmimuose žuvo 18 vietos gyventojų ir vienas kinų policijos pareigūnas.
Prancūzija mėgino griežtai reaguoti į žiaurų Pekino elgesį su Tibeto nepriklausomybės šalininkais. Prezidentas Nicolas Sarkozy net pažadėjo nedalyvauti Olimpiados atidarymo ceremonijoje ir taip supykdė Kiniją. Vėliau, švelnindamas įtampą, N.Sarkozy vis dėlto atvyko į atidarymo iškilmes.
Tibeto nepriklausomybė lieka viena iš opiausių Kinijos vyriausybės problemų. Pekinas primygtinai teigia, kad Tibetas yra istorinė Kinijos dalis, o tibetiečiai nesiliauja siekę jo nepriklausomybės. Po 1950-aisiais kinų įvykdytos Tibeto okupacijos Dalai Lama iki 1959-ųjų gyveno tėvynėje. Vėliau pasitraukė į Indiją, kur ir dabar gyvena su kitais 150 tūkst. pabėgėlių iš Tibeto ir vadovauja Tibeto vyriausybei tremtyje.
