Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tibeto dvasinis vadovas minėdamas 50-ąsias sukilimo metines apkaltino Kiniją dėl „pragaro“ jo tėvynėje

Dalai Lama
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Dalai Lama
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama antradienį minėdamas nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš centrinę Pekino valdžią 50-ąsias metines apkaltino Kiniją atnešus į jo tėvynę „pragarą žemėje“.

Kinijos pareigūnai labai sustiprino saugumą Tibete, kad šiame kalnuotame regione nekiltų protestų, o Dalai Lama, kuris pastaruosius 50 metų gyveno Indijos šiaurėje, pareikalavo suteikti jo tėvynei „plačią autonomiją“.

Tibeto sostinės Lhasos gyventojai antradienio rytą nepranešė apie jokius protestus. Tibeto ir kitų Kinijos regionų, kuriuose gyvena gausios tibetiečių bendruomenės, gyvenviečių gatvėse patruliuoja sustiprintos ginkluotų karių ir policijos pajėgos, demonstruodamos savo galią.

Dalai Lama griežtai pareiškė, kad Kinija į jo tėvynę atnešė „neapsakomų kančių ir naikinimą“.

Dalai Lama griežtai pareiškė, kad Kinija į jo tėvynę atnešė „neapsakomų kančių ir naikinimą“. Pekino vykdytos represijos ypač sustiprėjo po 1959 metų kovo 10 dieną prasidėjusio sukilimo, kurį vėliau numalšinus Tibeto budistų lyderis buvo priverstas pasitraukti į Indiją.

„Jie atnešė tibetiečiams tokių didelių kančių ir sunkumų, jog šie iš tikrųjų patyrė pragarą žemėje“, – pridūrė jis, sakydamas, kad dėl Kinijos represijų žuvo „šimtai tūkstančių“ tėvynainių.

73 metų Nobelio taikos premijos laureatą labai gerbia Kinijoje gyvenantys apie 6 mln. budistų tibetiečių, nors Pekinas ir stengiasi  jį apjuodyti.

Kinijos valdžia tvirtina, jog Dalai Lama siekia, kad jo tėvynė taptų nepriklausoma, tačiau budistų lyderis sako prašantis tik didesnės Tibeto autonomijos Kinijos sudėtyje, taip pat nutraukti represijas.

„Neabejoju, kad Tibetas sulauks teisingumo“, – pridūrė Dalai Lama, kurio kalba buvo tiesiogiai transliuojama internetu Tibeto išeiviams ir rėmėjams visame pasaulyje.

Pernai minint sukilimo metines budistų vienuoliai Lhasoje surengė taikius protestus, tačiau po keturių dienų Tibeto sostinėje prasiveržė prieš Kinijos valdžią nukreiptos riaušės, kurios taip pat persimetė į kitus tibetiečių gyvenamus vakarinius Kinijos regionus.

„Prie sankryžų budi šautuvais ginkluota policija, – naujienų agentūrai telefonu sakė viename Lhasos viešbutyje dirbanti kinė. – Žmonės nesijaudina, nes policija su mumis.“

Pernai Tibete kilę neramumai labai suerzino Kinijos lyderius, kurie ruošėsi rugpjūtį turėjusioms vykti Pekino olimpinėms žaidynėms. Riaušės buvo griežtai numalšintos panaudojant kariškius ir policiją, o šias priemones pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Kinijos prezidentas Hu Jintao pirmadienį pasakytoje kalboje atskleidė Kinijos susirūpinimą dėl saugumo Tibete: jis paminėjo vieną iš svarbiausių savo šalies nacionalinės vienybės simbolių – Didžiąją kinų sieną, taip pat paragino sustabdyti Tibeto separatizmą.

Tibetiečiai išeiviai nurodo, kad Kinijos saugumo pajėgoms malšinant neramumus pernai Tibete žuvo 200 žmonių. Pekinas tokius pranešimus neigia, sakydamas, jog „riaušininkai“ patys yra atsakingi dėl 21 žmogaus žūties.

„Neabejoju, kad Tibetas sulauks teisingumo“, – pridūrė Dalai Lama, kurio kalba buvo tiesiogiai transliuojama internetu Tibeto išeiviams ir rėmėjams visame pasaulyje.

Šiemet Kinija pasirūpino atkirsti Tibetą ir kaimyninius regionus nuo nepriklausomų stebėtojų ir užsienio žurnalistų.

Kovą užsienio turistams uždrausta lankytis Tibete, nors kelionių agentūros sakė AFP, kad valdžia oficialiai tvirtina, jog šis regionas tebėra atviras.

Policija antradienį neleido įvažiuoti į Tibetą AFP žurnalistams, kurie norėjo apsilankyti La Dzia budistų vienuolyne, esančiame nuošaliame Činghajaus provincijos regione, kuris ribojasi su Tibetu.

Jie buvo su palyda išsiųsti iš netoliese esančio La Dzia miesto, esančio už maždaug 300 kilometrų į pietus nuo provincijos sostinės Siningo.

Žurnalistai matė keliuose įrengtų patikros postų ir ginkluotų saugumo pajėgų.

1950 metais Kiniją pasiuntė savo kariuomenę „išvaduoti“ Tibeto ir pradėjo oficialiai valdyti šį regioną nuo 1951 metų.

Vašingtone šimtai tibetiečių išeivių pirmadienį susirinko prie Baltųjų rūmų ir 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku, kai Tibete laikrodžiai rodė vidurnaktį, nulenkė galvas dviem tylos minutėms.

Vėliau protestuotojai patraukė prie Kinijos ambasados, kur taip pat atėjo disidentas Wei Jingshengas, nesutinkantis su Kinijos istorinėmis pretenzijomis į Tibetą.

„Tibetiečiams buvo atimta teisė protestuoti, tačiau mes matome, kad jie labai stiprūs“, – jis sakė AFP.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min