Vis dėlto Aleksandrui Lukašenkai nusprendus pradėti dialogą su ES, intensyvesni darosi Lietuvos ir Baltarusijos ryšiai, ypač verslo srityje. Imta kalbėti ir apie tai, kad pasienio rajonų gyventojai vieni pas kitus galėtų keliauti be vizų.
Į Lietuvą norintis atvykti baltarusis turi nepagailėti 60 eurų už vizą. Lietuviui ji atsieina pigiau: paprasta – 25 eurus, skubi – 50. Tad gyventojai ir neskuba vieni pas kitus, nors lietuviai kaimynų šalyje mielai pirktų pigesnes cigaretes, degtinę ar benziną, o turtingesni baltarusiai dažniau atvyktų į Lietuvą pavaikštinėti po milžiniškus prekybos centrus, restoranus, vandens parkus ir pan.
Paprastas Baltarusijos gyventojas Lietuvoje buvo seniai. Dažniau važinėja verslininkai, nes abiem valstybėms verkiant reikia investicijų ir kiekviena galvoja, kaip prisivilioti kaimynus. Tuo tikslu rugsėjį Lietuvoje vyks Baltarusijos ekonomikos, mokslo ir kultūros dienos, bus atidaryta paroda „BelEKSPO 2009", o rugsėjo 16–19 dienomis Vilniuje bus surengtas ir ekonomikos forumas. Sklando gandai, kad į jį kartu su oficialia Baltarusijos Respublikos delegacija gali atvykti ir pats Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka. Forume laukiama ir investuotojų iš Skandinavijos ir kitų ES šalių, taip tikintis praktiškai įgyvendinti ES iniciatyvą „Rytų partnerystė". Lietuvos pramonininkų konfederacija jau pakvietė į forumą visų ES šalių pramonininkų konfederacijų vadovus ir už šį regioną atsakingo Europos Komisijos direktorato atstovus. Vis dėlto labiausiai tikimasi, kad šis forumas suintensyvins Lietuvos ir Baltarusijos verslininkų bendradarbiavimą.
Baltarusijoje kartu su partneriais iš Lietuvos jau įregistruota 318 įmonių. Praėjusiais metais lietuviai investavo į šią šalį 16,3 mln. dolerių, iš kurių 10,9 mln. sudaro tiesioginės investicijos. Pernai, palyginti su 2007 metais, prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos padidėjo 15 procentų. Lietuviai eksportavo prekių už 233,97 mln. dolerių, baltarusiai – už 622,5 mln. dolerių. Lietuva įsiveža iš Baltarusijos naftą ir naftos produktus, rapso aliejų, mineralines trąšas, o eksportuoja į kaimyninę šalį elektros energiją, pašarus, spaustuvinius dažus, lengvuosius automobilius, naftos gaminius. Lietuviai Baltarusijoje veiktų aktyviau, jei ne neprognozuojami šios šalies valdžios veiksmai, bandymas kištis į jų verslą ir blogi Baltarusijos santykiai su ES.
„Traktor“ virs moderniu sporto centru
Pabrangę Rusijos energetiniai ištekliai ir prasidėjusi ūkio krizė pakeitė Minsko požiūrį į Europą. A.Lukašenka ryžosi dialogui su ES ir net padėkojo Tarptautiniam valiutos fondui už paramą. Baltarusijoje jau priimta daugiau kaip 40 normatyvinių aktų, palengvinančių sąlygas verslui.
Į tai netruko sureaguoti lietuviai. Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) ėmėsi statyti Minske išskirtinį objektą – modernų laisvalaikio ir sporto kompleksą, kuris taps ne tik gyventojų traukos centru, bet ir išsiskirs šiuolaikiškumu, nes Baltarusijos sostinėje, be modernios Nacionalinės bibliotekos, beveik nematyti šiuolaikinės architektūros, taikančios naujas technologijas, pastatų. Minsko valdžia skyrė lietuviams sklypą be konkurso ir jau yra išleistas šalies prezidento įsakas, ką lietuviai turi jame pastatyti. Jei viskas eisis sklandžiai, ŪBIG tikisi spalį gauti leidimą statyboms ir metų pabaigoje pradėti darbus.
Į šį daugiafunkcį kompleksą, kurį tikimasi užbaigti 2011 metais, bus investuota 250 mln. eurų. Tai bus su dabartiniu stadionu „Traktor", garsėjančiu nuostabiai prižiūrėta aikšte, apie kokią lietuvių futbolininkai nedrįsta nė svajoti, sujungtas prekybos
ir pramogų centras. Prie jo bus įrengtos požeminės, daugiaaukštės ir atviros automobilių aikštelės, didžiausiame Minske trijų aukštų prekybos centre įsikurs parduotuvės, restoranai, kino teatrai, boulingo klubas, kazino, pramogų erdvė vaikams. Komplekse bus galima rengti koncertus, parodas. Rekonstruotas stadionas turės 18 tūkst. vietų ir atitiks visus UEFA keliamus reikalavimus aukščiausio lygio rungtynėms rengti. Šalia iškils 28 aukštų 5 žvaigždučių ir 12 aukštų 4 žvaigždučių viešbučiai, kurių labai prireiks, kai 2014 metais Minske vyks pasaulio ledo ritulio čempionatas.
Nors gautas Baltarusijos valdžios palaiminimas ir 25 proc. kapitalo priklauso Baltarusijos vyriausybei, prie šio projekto dirbantys lietuviai skundžiasi biurokratija ir lėtai vykstančiais derinimo darbais.
„Baltarusijoje galima dirbti, tik reikia įsisąmoninti, kad čia veikia ne rinkos, o reguliuojamoji ekonomika. Net rėmėjus dekretu nustato prezidentas parinkdamas juos iš jam pateikto sąrašo, – sakė projektų vadovas Eimutis Žvybas. – Būtina gauti valdžios, o kartais ir paties A.Lukašenkos palaiminimą. Jei tai pavyksta, galima tikėtis lengvatų – bendrovė gali būti atleista nuo žemės ir ekologijos mokesčių, gali be muitų įsivežti įrengimus ir medžiagas, tikėtis mažesnio pelno mokesčio."
Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas taip pat aiškino, kad investuotojai turi išmanyti čia veikiančią sistemą, žaisti pagal baltarusių taisykles ir susitaikyti su mintimi, kad jų verslas bus reguliuojamas. Tačiau ambasadorius pabrėžė, kad baltarusiai nusiteikę geranoriškai, todėl kasdien daugėja užklausimų iš abiejų pusių, kaip pradėti verslą kaimynų šalyje. Tą patį kalbėjo ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos Vyriausiosios Europos valdybos viršininkas Aleksejus Skripko. „Baltarusijoje Lietuva yra laikoma perspektyvia partnere versle, politikoje ir kultūroje", – sakė jis.
Chemijos gigantas „Azot“
Su Lietuva nori glaudžiau bendradarbiauti ir didžiausia Gardine esanti chemijos įmonė „Azot", kurioje dirba 5800 žmonių. Ji jau palaiko gerus ryšius su koncernu „Achema". Atnaujinusi gamybos technologijas šį įmonė ir krizės sąlygomis dirba ne sandėliui, o vartotojams ir gauna pelną. Nors jis mažesnis nei pernai, bet ne dėl gamybos apimties sumažėjimo, o dėl produkcijos kainų kritimo. Įmonės vyriausiasis inžinierius Andrejus Sirotinas pasigyrė, kad pavykus iki 30 proc. sumažinti energijos sąnaudas "Azot" tapo pajėgi konkuruoti net su Rusija.
Į Vakarus „Azot" produkcija eksportuojama per Klaipėdą, kurią baltarusiai juokais vadina nacionaliniu Baltarusijos uostu. Taip ji lengvai pasiekia Europą, nes yra pajėgi konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Azot" gamina ir biodyzeliną, tačiau tai daroma valstybei remiant, todėl šis kuras lieka Baltarusijoje. Valstybei priklauso ir 90 proc. „Azot" akcijų. Būdama viena pelningiausių Baltarusijos įmonių, „Azot" yra pajėgi išlaikyti vaikų darželius, sanatoriją profilaktoriumą, anksčiau turėjo net ligoninę. Kadangi baltarusiai pasigirti dideliais atlyginimais negali, tokios socialinės garantijos jiems – didelė parama.
Gardino laisvoji ekonominė zona
Krizei smarkiai sumažinus baltarusiškų prekių paklausą, bandoma išeiti į Europos rinkas per bendras įmones. Baltarusijoje įkurtos 6 laisvosios ekonominės zonos. Gardino zona „Grodnoinvest" – pati naujausia. Ji pradėjo veikti tik 2002 metais, bet jos didžiausias pranašumas, kad yra prie ES sienos, iš kur prekės gali lengvai pasiekti Vidurio ir Vakarų Europą. „Grodnoinvest" jau pritraukė 102,3 mln. eurų investicijų iš 17 pasaulio šalių. Lietuviškos sudaro tik 1,5 proc., o kitų kaimynų – lenkų – gerokai didesnės – 12,9 procento. Besidomintieji „Grodnoinvest" gali gauti informacijos 7 kalbomis. Tiesa, lietuvių kalbos tarp jų nėra, bet atskiros zonoje įsikūrusios įmonės, kurios nori bendradarbiauti su Lietuva, pavyzdžiui, tokios kaip vienintelė Baltarusijoje dirbtinius dešrų apvalkalus gaminanti SP ZAO BIGAN, savo veiklos kryptis ir strategiją pristato ir lietuvių kalba.
„Grodnoinvest" administracijos vadovas Sergejus Tkačenka pabrėžia, jog investuotojai gauna mokestinių ir muito lengvatų, taip pat garantiją, kad 7 metus zonoje įsikūrusiai įmonei nepablogės verslo sąlygos, kad ji laisvai galės išvežti į užsienį gautas pajamas. „Kadangi zona įsikūrusi šalia gyvenamojo rajono, joje dirbantiems žmonėms tereikia pereiti gatvę", – sakė S.Tkačenka. Darbuotojų neturėtų trūkti, nors baltarusiai teigia, kad nedarbas jų šalyje sudaro vos 1,3 procento.
Atgaiva akiai ir skrandžiui
Lietuviai laukiami ir šalia Gardino įsikūrusiame pramogų ir turizmo objekte „Korobčycy". Tai savotiškas stilizuotas XIX amžiaus dvaras, įrengtas tikrai prabangiai, skoningai ir su užmoju. Jame galima pasivažinėti arklių traukiamais vežimais, pajodinėti žirgais, pasigrožėti tvenkiniais, elniais, šernais, egzotiškais paukščiais. Galima ir skaniai pavalgyti, o tai dar gana reta Baltarusijoje, kur tebevyrauja sovietų laikus primenantis maistas. Jei pasiseks, dvarą pamėgęs lietuvis Romas svečių garbei iššaus ir iš senovinės patrankos.
Tiesa, šis dvaras – ne privati valda. Jis priklauso Gardino mėsos kombinatui, tačiau jo generalinis direktorius, vakarietiško tipo vadovas A.Grišukas juo rūpinasi tikrai ne valdiškai. Daug keliaujantis po užsienį A.Grišukas parsiveža ne tik idėjų, kurias vėliau įgyvendina kombinate, bet ir minčių, kaip dar labiau išpuošti „Korobčycy". Tik balandį atidarytas kompleksas traukte traukia lankytojus, nes tokių objektų Baltarusijoje nedaug.
