Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Transseksualė Julia turi nuolat aiškintis, kodėl pateikia vyriškus asmens dokumentus

Transseksualė Julia
Eglės Digrytės nuotr. / Transseksualė Julia
Šaltinis: Specialiai 15min.lt iš Briuselio
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per kelionę iš Berlyno į Briuselį, kur vyko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, Julia Ehrt bent keturis kartus atsidūrė žeminančiose situacijose – oro uosto ir viešbučio darbuotojams turėjo aiškintis dėl savo asmeninio gyvenimo.

Mat elegantiškos tamsiaplaukės tapatybės kortelėje įrašytas vyriškas vardas. Nors gimė vyru ir iki šiol nepasikeitė lyties, taigi ir dokumentų, vokietė tvirtina turinti teisę mėgautis tokiu pat gyvenimu, kaip visi, nebūti siuntinėjama pas psichiatrus ar sterilizuojama. 

Eglės Digrytės nuotr./Transseksualė Julia
Eglės Digrytės nuotr./Transseksualė Julia

37-erių Julia iš tolo mažai skiriasi nuo daugelio jaunų moterų. Ilgi, išpuoselėti tamsiai rudi plaukai, klasikinės kelnės ir prigludusio silueto švarkas, po juo iškilę krūtinės apvalumai, per petį permesta rankinė. Neįprastas nebent aukštas ūgis ir platoki pečiai.

Tik pradėjus bendrauti įsitikini, kad akys apgavo, – švelnus, tačiau moteriai per žemas balsas, stiprios ir šiek tiek plaukuotos rankos, jokio ryškaus makiažo… Kas yra Julia – moteris, vyras? Būtent su tokiu mąstymu vokietė kovoja jau daugiau nei dešimtmetį, nuo to laiko, kai ne tik sau, bet ir kitiems prisipažino, kokia iš tiesų yra. Ji norėtų būti ne priskiriama kuriai nors lyčiai, o vadinama translyčiu asmeniu. 

Kalbėdama su portalu 15min.lt, Julia prisiminė anuomet sulaukusi ir tebesulaukianti įvairios žmonių reakcijos. „Visko nutinka. Nepraradau draugų, šeima nenusisuko nuo manęs. Bet buvo ir kitokių atvejų, tiesa, nieko ypatingai blogo. Manau, kad daugelis translyčių žmonių dažniau sulaukia priešiškos reakcijos“, – pasakojo vokietė. 

2005-aisiais ji su grupe panašaus likimo jaunuolių įkūrė organizaciją „Transgender Europe“ (TGEU), kuri ilgainiui suvienijo panašias organizacijas, ginančias translyčių žmonių teises visame žemyne ir raginančių visuomenės nelaikyti vien į dvi grupes pagal lytis suskirstytų žmonių visuma. Dabar tinklas turi 80 narių iš 21 ES valstybės (Lietuvos tarp jų nėra), Armėnijos, Kirgizijos, Kanados ir JAV.

Kas yra Julia – moteris, vyras? Būtent su tokiu mąstymu vokietė kovoja jau daugiau nei dešimtmetį, nuo to laiko, kai ne tik sau, bet ir kitiems prisipažino, kokia iš tiesų yra. Ji norėtų būti ne priskiriama kuriai nors lyčiai, o vadinama translyčiu asmeniu. 

Aktyvistė nuolat palaiko ryšius su Europos Sąjungos, Europos Tarybos pareigūnais, įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, sako kalbas konferencijose, stengiasi, kad translyčiams žmonėms aktualūs klausimai nedingtų iš jų darbotvarkės, ir kovoja už lygybę bei su stereotipais. 

Viename tinklalapyje Julia apibūdinta taip: „She kicks ass“ (ši angliška frazė, kuri pažodžiui gali būti išversta „spiria į užpakalį“, reiškia „ypatingas, nuostabus“). Be to, kad vokietė yra viena aktyviausių ir matomiausių translyčių asmenų Europoje, ji dar yra matematikos mokslų daktarė, rašo mokslo straipsnius ir atlieka tyrimus. Humboldtų universiteto, kurio Matematikos institute Julia dirba, dideliu ir ryškiu šriftu nurodyta, kad ji yra translytė. Lyties pakeitimas teisėtas, bet įstatymo nėra.

Penkios ES narės – Lietuva, Airija, Vengrija, Slovakija ir Bulgarija – neturi jokių įstatymų, leidžiančių translyčiams asmenims pasikeisti savo lytį ir vardą. Tiesa, mūsų šalies Civiliniame kodekse nurodyta, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“, tačiau Seimas iki šiol nėra priėmęs Lyties pakeitimo įstatymo.

Tiesa, jau būta ne vieno atvejo, kai teismas nurodė suteikti kitą asmens kodą ir išduoti naujus dokumentus lytį užsienyje pasikeitusiems asmenims. Todėl asmenys, gimę vienos lyties, bet jaučiantys, kad priklauso kitai, taigi atitinkamai besirengiantys ir besielgiantys, dažnai ir prisistatantys kitokiu vardu, nuolat atsiduria nepatogiose situacijose. Kaip ir tie, kurie neturi galimybių ar tiesiog nesiryžta operuotis. Julia lyties fiziškai nepasikeitusi, tačiau paklausta, ar kada nors apie tai galvojo, nepanoro pasakyti. 

Kalbėdama Briuselyje surengtoje konferencijoje „Kovojant su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės: tolesni ES ir valstybių narių politikos formavimo žingsniai“  (čia pateikiamas visos konferencijos vaizdo įrašas), ji iš kišenės išsitraukė asmens tapatybės kortelę.

„Joje įrašytas mano vyriškas vardas, nes, įstatymų požiūriu, aš nepasikeičiau nei vardo, nei lyties, – pasakojo aktyvistė. – Keliaudama į šį renginį, aš bent keturis kartus turėjau prisipažinti, jog esu translytė, – registruodamasi oro uoste, prie vartų į lėktuvą ir dar dviem žmonėms viešbutyje. Esu viešai matomas žmogus, todėl nejaučiu didelių problemų dėl to. Bet man nereikėtų to patirti. Bet kiti translyčiai žmonės negali to pakelti ir neturėtų su tuo susidurti.“

FRA nuotr./Julia Ehrt (kairėje) konferencijoje Briuselyje _ FRA nuotr.
FRA nuotr./Julia Ehrt (kairėje) konferencijoje Briuselyje _ FRA nuotr.

Anot vokietės, panašios situacijos yra vardo ir lyties negalinčių pasikeisti translyčių asmenų kasdienybė, su kuria jie susiduria kaskart, turėdami atskleisti savo tikrąjį vardą: ne tik oro uostuose, bet ir mokėdami kortele, pasiimdami laiškus pašte, eidami į mokyklą ar universitetą, ieškodami darbo, kai išsilavinimą patvirtinantys diplomai neatitinka išvaizdos.

Tai nebūtinai reiškia diskriminaciją, bet dažniausiai veda jos link. Tačiau diskriminacijos atvejais paprasčiau – įstatymai ją draudžia, taigi pakanka kreiptis į teismą. O kaip su žmonių reakcija ir klausimais kasdienėse situacijose?

Reikalaujanti translyčių žmonių sterilizacijos Vokietija yra vakarietiška ir demokratiška šalis – kaip Julia jaučiasi ten?

„Negali uždrausti žmonėms suglumti, bet gali reikalauti gerbti įstatymus, tai yra suteikti paslaugas, nesvarbu, koks žmogus prieš juos stovi, – portalui 15min.lt sakė Julia. – Bent šalyse, kur galioja tai garantuojantys įstatymai. Taip, nėra įstatymo, kuris reikalautų su tavimi elgtis maloniai. Bet gali reikalauti, kad kiti laikytųsi įstatymų ir tave tinkamai aptarnautų.“

Vienoje įsikūrusios Pagrindinių teisių agentūros (Fundamental Rights Agency, FRA) tyrimas patvirtino, jog translyčiai asmenys, atrodantys ir besielgiantys kitaip, nei visuomenė tikisi iš tam tikros lyties atstovų, Europoje nuolat patiria diskriminaciją darbo rinkoje, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, ne visos prekės ir paslaugos jiems prieinamos.

29 proc. translyčių žmonių tvirtino buvę diskriminuojami, kai ieškojo darbo, 58 proc. įsitikinę, kad ES trūksta teisinių aktų, kurie juos apgintų. Nacionaliniuose teisės aktuose paprastai nekalbama atskirai apie translyčius žmones. Reikalaujanti translyčių žmonių sterilizacijos Vokietija yra vakarietiška ir demokratiška šalis – kaip Julia jaučiasi ten?

„Tą patį patiriu eidama gatve. Gal ne tiek diskriminaciją tikrąja to žodžio prasme. Diskriminacija paprastai yra tiesioginis veiksmas. Aš nuolat patiriu žodinį ir fizinį smurtą“, – pritardama FRA tyrimo dalyviams, kalbėjo Julia.

Diskriminacija paprastai yra tiesioginis veiksmas. Aš nuolat patiriu žodinį ir fizinį smurtą.

Kartu ji pabrėžė, kad jos gimtinėje, kaip mažai kur Europoje, galioja pakankamai stipri teisinė apsauga – tiek seksualinės orientacijos, tiek lytinės tapatybės. Nediskriminavimo priemonės taikomos ne tik darbo rinkoje, bet ir kitose srityse. Teisinio lyties pripažinimo (neatlikus operacijos) požiūriu situacija esą nebloga, bet vis dar reikalaujama, kad lytį ir vardą norintis pasikeisti asmuo pirmiausia kreiptųsi į teismą, o tuomet pereitų psichologinį įvertinimą ir atliktų specialų testą, jog tikrai yra translytis.

Du nepriklausomi ekspertai turi patvirtinti, kad žmogus „save suvokia kaip priklausantį kitai lyčiai“ ir kad, jų nuomone, ateityje tai nepasikeis. Tai užtrunka nuo pusės iki dvejų metų.

Panašus procesas laukia ne vien norint gauti naują tapatybę dokumentuose – gimimo liudijime, pase, vairuotojo pažymėjime, bet ir pasikeisti lytį chirurginiu būdu. Ekspertams patvirtinus translytiškumą, Vokietijoje prieinamos valstybės finansuojamos „lyties pritaikymo medicininės priemonės“. 

13 valstybių Bendrijoje reikalauja, kad susituokę asmenys, norėdami pasikeisti vardą ir lytį, išsiskirtų. 12 valstybių reikalauja visiškos sterilizacijos.

13 valstybių Bendrijoje reikalauja, kad susituokę asmenys, norėdami pasikeisti vardą ir lytį, išsiskirtų. 12 valstybių reikalauja visiškos sterilizacijos. „Nenorite pamatyti tokių antraščių, kaip „Nėščias vyras“, – anksčiau vienam leidiniui ironizavo vokietė. „Translyčiai asmenys yra vienintelė žmonių grupė Europoje, kuriems taikoma teisiškai numatyta, valstybės reikalaujama sterilizacija“, – yra sakęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarbergas. Jam pritarė ir Julia: „Jei tai nėra žmogaus teisių pažeidimas, norėčiau pamatyti, kas yra.“

Visos ES narės, išskyrus vieną, reikalauja translyčių žmonių specialistų patikrinimo, kitaip tariant, medicinės translytiškumo diagnozės, o tai jau yra psichinis sutrikimas. Vienintelėje Danijoje pakanka žmogaus suvokimo, kad yra kitos lyties, nei gimė. Jos pavyzdžiu netrukus gali pasekti Malta.

Translyčiai asmenys yra vienintelė žmonių grupė Europoje, kuriems taikoma teisiškai numatyta, valstybės reikalaujama sterilizacija.

Praėjusią savaitę šios šalies parlamente įvyko pirmasis lyties pakeitimo pripažinimo įstatymo projekto svarstymas. Iniciatoriai siūlo įteisinti paprastą administracinę procedūrą, grindžiamą laisvu žmogaus apsisprendimu.

Kaip rašoma Lietuvos gėjų lygos tinklalapyje, notarui patvirtinus translyčio asmens deklaraciją, kad jo lytinis tapatumas neatitinka gimus priskirtos lyties, vardo ir lyties pakeitimas asmens dokumentuose įsigaliotų per dvi savaites.

Įstatymu būtų uždrausta reikalauti pažymų apie psichologinį įvertinimą arba medicininę intervenciją – operacijas, gydymą hormonais. Ši procedūra būtų prieinama net nepilnamečiams, jei teismas suteiktų leidimą. 

Argentina pirmoji pasaulyje – dar 2012 metais – įteisino galimybę pasirinkti vardą ir lytį, paremtą vien žmogaus pojūčiais ir apsisprendimu. Julia siūlė ir kitiems sekti tokiu pavyzdžiu – atskirti medicines ir teisines procedūras. Tiesa, ji pripažįsta, kad pažangos ir be to esama. Antai prieš porą dešimtmečių translytiškumas būdavo medikų, visų pirma psichiatrų diskusijų objektas, o šiandien bent ES tai virto žmogaus teisių klausimu.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min