Tai buvo 1988-ieji. Berlyno siena grius už kelių mėnesių. Laszlo Varnai tuo metu dirbo valstybiniame kolektyviniame ūkyje. Varnai su džiaugsmu prisimena tą dieną, kai į jo miestelį atvažiavo sunkvežimiai su dėžėmis melsvos spalvos medžiagos.
„Gamyklos atidarymas buvo tų laikų stebuklas“,– teigia Varnai. „Vakariečiai įdiegė tokį gamybos mentalitetą, kokio socialistinėje sistemoje mes net neįsivaizdavome. Visa tai pakeitė mus pačius“.
Kiskunhalas miestas augo ir plėtėsi. Varnai tapo meru. Tačiau pasaka baigiasi – birželį „Levi“ gamykla užsidaro.
Pasaulinė krizė smarkiai kirto per kompanijos biudžeto balansą. Kiskunhalas miestui, kurio vardas kildinamas iš karingos genties, kuri prieš šimtmečius šiose vietovėse galando kardus, vardo, negailestingą kirtį sudavė rinka.
Birželį darbo neteks daugiau nei pustė tūkstančio darbininkų.
„Levi“ rėmė kultūrinius ir sporto renginius. Kompanija buvo aktyvus bendruomenės gyvenimo dalyvis. <...> „Levi“ išvyksta, ir jiems neįdomu, kaip mes gyvensime be gamyklos. Mes jiems neberūpime, ir mums tai yra smūgis.
„Nepriimtiniausia yra procesų skubumas“, – teigė Varnai, kurio vadovaujama savivaldybė taip pat nesusitvarko su biudžetu.
„Juk kalbame apie dirbančius žmones. Staigus sprendimas uždaryti gamyklą neatsižvelgia į šių žmonių gyvenimo istorijas. Galbūt tai nieko nereiškia „Levi“ kompanijai, tačiau šiam miesteliui tai yra tragedija. Belieka pripažinti, jog vis dar gyvename laukinio ir bejausmio kapitalizmo laikais“, – kalbėjo meras.
Pasaulinė finansų krizė skaudžiai paveikė Vengrijos ekonomiką. Praėjus dviems dešimtmečiams po Berlyno sienos griūties, buvusios sovietinio bloko valstybės Europos Sąjungai šiandien tampa itin sunkia našta.
ES keliamas sanglaudos tikslas kaitina santykius tarp Vakarų ir Rytų Europos. Tarpusavyje vis dažniau konfliktuoja ir buvusios komunistinės šalys. Pavyzdžiui, sėkmingiau krizės iššūkius priimančios Čekija ir Lenkija nenori būti tapatinamos su sunkiau besiverčiančiomis Vengrija ir Latvija, kurios šiandien turi spręsti ir politinio stabilumo problemas.
Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany, šį mėnesį netikėtai paskelbęs apie savo atsistatydinimą, įspėjo Europą, jog žemyną šiandien ima dalinti ekonominės prigimties „geležinė uždanga“. Kilnūs ir idealistiški Europos tikslai susiduria su skolų ir vertės netenkančių valiutų realijomis.
ES atmetė prašymą suteikti Rytų Europai 240 milijardų dolerių paskolą.
Vidurio ir Rytų Europos lyderiai baiminasi, jog Vakarų Europa, spaudžiama savo rinkėjų ir profsąjungų, iškeis europinį solidarumą į protekcionizmą. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai per daug gerai supranta, jog finansinius sunkumus patiriantys rinkėjai nesupras, kodėl jų valstybės padeda ne jiems, o ES naujokėms.
Pastarieji sunkmečio mėnesiai išryškino milžinišką prarają, skiriančią vakarų senbuves nuo rytų naujokių. Ypač tai akivaizdu Vengrijoje, kurioje klesti korupcija ir kurioje nenorima atsisakyti su realybės faktais prasilenkiančios išsipūtusios gerovės valstybės.
„Vengrija nebuvo pasirengusi krizės vizitui“, – teigia Budapešto „Concorde Securities“ vadovas Gyorgy Jaksity. „Prieš du dešimtmečius turėjome puikią progą pakloti naujus visuomenės pamatus. Tačiau to padaryti 1989-aisiais nesugebėjome“.
„Nuo mūsų šalinasi net mūsų kaimynai. Jiems gėda būti tapatinamiems su „neatsakingaisiais vengrais“, – kalbėjo Jaksity.
Vengrijos sostinėje kracho ženklų kol kas nematyti. Prabangios Budapešto parduotuvės pilnos žmonių. Jie lengvabūdiškai leidžia pinigus ir kavinaitėse gurkšnoja kavą. Tikroji šios šalies situacija geriau atiskleidžia atvykus į Kiskunhalasą, kuriame kol kas niekas nedrįsta kalbėti apie geresnes dienas.
Gandai apie „Levi” gamyklos uždarymą sklandė jau ne vieneri metai, tačiau maži miesteliai gyvena gandais, ir niekas nesitikėjo, kad juodoji diena kažkada iš tikrųjų ateis.
„Levi“ rėmė kultūrinius ir sporto renginius. Kompanija buvo aktyvus bendruomenės gyvenimo dalyvis“, – teigė Varnai. „Šioje gamykloje dirba nemažai porų, arba tėvas su sūnumi, arba motina su dukra... „Levi“ išvyksta, ir jiems neįdomu, kaip mes gyvensime be gamyklos. Mes jiems neberūpime, ir mums tai yra smūgis“.
„Levi Strauss“ gamybos Europoje padalinio vadovas Gavinas Moore‘as paaiškino, jog pasaulinis nuosmukis kompanijai reiškia mažesnius pardavimus. Todėl gamykla Kiskunhalase tiesiog nebereikalinga ekonomiškai.
„Moters dienos proga „Levi“ man dovanojo gėles devynerius metus iš eilės“, – teigė gamykloje dirbanti siuvėja Marianne Szalay. „Šiemet jie pranešė apie gamyklos uždarymą ir gėlių nebedovanojo“.
