Daugiau kaip dešimt milijonų Maskvos gyventojų buvo priversti kęsti labai karštus orus, kurie atėjo į sostinę birželio pradžioje. Kartais oro temperatūra siekė 40 laipsnių Celsijaus.
Anomalinė kaitra Rusijoje sunaikino 30 proc. javų derliaus; mažiausiai 54 žmonės žuvo miškų gaisruose.
Rusijos mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto Aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos programavimo laboratorijos vadovas Borisas Revičius antradienį sakė, kad liepą Maskvoje mirė 5 840 žmonių daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Jis rėmėsi Maskvos civilinės metrikacijos biuro duomenimis.
Rusijoje nuo liepos buvo užfiksuoti 27 724 gaisrai, iš jų 1 133 durpynų, pranešė žurnalistams Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas Jurijus Bražnikovas.„Tai buvo visiškai prognozuojama situacija, – sakė B.Revičius spaudos konferencijoje. – Savo kaltę matau tik tą, kad nurodžiau per mažus duomenis (apie mirtingumą) karščių pradžioje.“
Pasak B.Revičiaus, Valstybinis statistikos komitetas turi paskelbti savo mirtingumo nuo kaitros statistiką maždaug rugpjūčio 20 dieną. Rugpjūčio mėnesio mirtingumo duomenys bus paskelbti rugsėjį.
Nutraukdamas valdžios tylėjimą dėl anomalinės kaitros ir miškų gaisrų sukelto smogo, tarsi antklode apgaubusio Maskvą liepos pabaigoje, rugpjūčio 9 dieną sostinės Sveikatos apsaugos departamento vadovas Andrejus Selcovskis pripažino, kad daugiausia dėl karštų orų mirčių skaičius beveik padvigubėjo iki 700 aukų per parą.
„Liūdnas eksperimentas“
B.Revičius pabrėžė, kad Civilinės metrikacijos biuro duomenys „visiškai patikimi“, ir pridūrė, jog, jo nuomone, didelė dalis žuvusiųjų – pagyvenę žmonės, sergantys širdies, kraujagyslių ir plaučių ligomis.
Mokslininko įsitikinimu, situacija šalyje nėra išskirtinė. Jis priminė 2003 metų anomalinius karščius Vakarų Europoje, kai, įvairiais vertinimais, žuvo 45–50 tūkst. žmonių.
Tačiau B.Revičius akcentavo, kad situacijai Maskvoje ir kituose dideliuose Rusijos centrinės dalies miestuose, be anomalinių karščių, dar būdinga didelė oro tarša dėl gaisrų.
„Gamta surengė su mumis liūdną eksperimentą“, – sakė B.Revičius.
Rusijoje nuo liepos buvo užfiksuoti 27 724 gaisrai, iš jų 1 133 durpynų, pranešė žurnalistams Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas Jurijus Bražnikovas.
Jo duomenimis, ugnis išplito 134 gyvenvietėse ir sunaikino apie 2 tūkst. namų; apie 1 100 žmonių buvo apgyvendinti laikinuose būstuose.
Tikimasi, kad iki savaitgalio oro temperatūra Maskvoje nukris, o oras išsivalys, bet, kaip ir anksčiau, neaišku, kiek efektyviai Vyriausybė sugebės pasirengti galimam anomalinės kaitros pasikartojimui ateityje.
Greitosios pagalbos automobiliuose, gimdymo namuose ir ligoninėse Maskvoje nėra kondicionierių. Vaistinėse tuo laiku, kai buvo daugiausia dūmų, negalima buvo nusipirkti kaukių ir deguonies balionėlių.
Europos šalys sukaupė didelį operatyvinių veiksmų per karštus orus patyrimą, pabrėžė B.Revičius. Jis apgailestavo, kad Rusijoje tik dabar pradėtas rengti nacionalinis priemonių esant kritinei situacijai planas.
