Anksčiau Stalino muziejuje kabėjo užrašas: „Didysis vadas Stalinas gimė Gorio miestelyje." Šiandien jis pakeistas kitu: „Kai kas teigia, kad Stalinas buvo despotas, kai kas – kad tironas, tačiau treti tebetvirtina, kad jis buvo didis vadas." Šiam Gruzijos muziejui vadovaujantis Robertas Maglakelidzė mano, kad toks užrašas atitinka tikrovę ir daro viską, kad tik daugiau lankytojų atvyktų į muziejų.
Kai padėtis šalyje ėmė normalizuotis, direktorius vėl parsivežė savo „lobį“ į Gorį. Tik grįžo jis jau nebe vienas, o lydimas dviejų policijos automobilių, turinčių radijo ryšį.
„Ateina tie, kurie Staliną myli, ir tie, kurie jo nekenčia. Apsilanko ir tokių, kurie Stalinui abejingi, nes mažai apie jį žino. Tačiau visi išeina patenkinti", – sakė direktorius, didžiuodamasis savo pastangų rezultatais ir aiškindamas, kad tokio muziejaus populiarumo priežastis – Stalino vertinimas kaip reiškinio. „Juk šis žmogus labai gerai žinomas visame pasaulyje, jis buvo nepaprastai inteligentiškas ir šią savo savybę naudojo veikdamas. Žinoma, jo veiksmus būtina gerai išanalizuoti", – aiškina R.Maglakelidzė.
Neįkainojamu muziejaus Goryje turtu laikomi asmeniniai Stalino daiktai. Kai pernai rugpjūtį kilo Gruzijos ir Rusijos karas, direktorius, bijodamas ant pastato galinčios nukristi bombos, nes rusai jį apšaudė, liepė iš muziejaus išnešti 25 vertingiausius eksponatus, t. y. Stalinui priklausiusius daiktus. 2008 metų rugpjūčio 28 dieną buvo sudaryta vietos komisija, kurios nariai supakavo vertingiausius eksponatus, tarp jų buvo Stalino striukė, kepurė, viena jo mėgstamų pypkių ir net pradėtas cigarečių „Herzegovina Flor" pakelis. Nenorėdamas, kad į jį kas nors atkreiptų dėmesį, R.Maglakelidzė, susidėjęs į krepšį eksponatus, sėdo į taksi ir išvažiavo į Tbilisį. Gruzijos sostinėje jis viską perdavė kitai komisijai, kurią buvo sudariusi Kultūros ministerija. Tie žmonės tapo atsakingi už atvežtų daiktų išsaugojimą.
Kai padėtis šalyje ėmė normalizuotis, direktorius vėl parsivežė savo „lobį" į Gorį. Tik grįžo jis jau nebe vienas, o lydimas dviejų policijos automobilių, turinčių radijo ryšį.
„Visa tai skirta turizmo plėtrai. Juk muziejaus lankytojai turi pamatyti autentiškus Stalino daiktus", – šiandien didžiuodamasis sako R.Maglakelidzė.
Vis dėlto pasibaigus pernykščiam karui, lankytojų Stalino muziejuje sumažėjo, tačiau jame dirbančių žmonių – ne. Šiandien muziejumi rūpinasi 44 žmonės. Yra sukurtas ir muziejaus internetinis puslapis. Muziejuje esančioje parduotuvėlėje galima nusipirkti mėgstamo Stalino vyno, marškinėlių su jo atvaizdu, „didžiojo vado" nuotraukų ir biustų, taip pat knygų apie jį ir apie muziejų.
Gruzijos ir Rusijos santykiai po pernykščio karo nepagerėjo, tačiau Stalinu tebesididžiuoja ir rusai, ir gruzinai. Nors dabartinė tragiška Gruzijos padėtis – viena iš jo vestos politikos pasekmių.
