Stambulo žmogaus teisių gynėjų organizacijos surengtame mitinge dalyvavo maždaug 100 žmonių. Renginys vyko Chaidarpašos traukinių stotyje, iš kurios 1915 metų balandžio 24 dieną buvo deportuota pirmoji 220 armėnų siunta.
Akylai policijos stebimi demonstracijos „Daugiau niekada“ dalyviai laikė nespalvotas kai kurių deportuotųjų nuotraukas.
Atokiau demonstracijos dalyvių buvo susirinkusi kita jiems priešiškai nusiteikusių žmonių su Turkijos vėliavomis grupė, kurioje buvo matyti buvusių šalies diplomatų.
Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose ekstremistinės armėnų organizacijos „Asala“ nariai nužudė 42 turkų diplomatus.
Dar viena demonstracija turėtų prasidėti Stambulo Taksimo aikštėje 16 val.Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.
Turkijos intelektualai ir menininkai pasirašė peticiją, raginančią „tuos, kurie jaučią didžiulį skausmą, parodyti savo liūdesį“.
Siekiant išvengti nesutarimų dėl žodžio „genocidas“, kuriam aktyviai priešinasi turkų vyriausybė, vartojimo, peticijoje kalba apie 1915–17 metų žudynių „didžiulę katastrofą“.
Tuo tarpu Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame 95–ųjų masinių armėnų žudynių metinių minėjime dalyvavo tūkstančiai armėnų.
Lietui lyjant Jerevane minios žmonių ėjo padėti gėlių prie žudynių memorialo kalvos viršūnėje.
Prezidentas Seržas Sarkisianas, minėjimo renginyje dalyvavęs kartu su Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vadovu katalikosu Karekinu II, pasakė, kad šios žudynės genocidu neišvengiamai bus pripažintos tarptautiniu mastu.
„Mes dėkojame visiems, kurie daugelyje pasaulio šalių, tarpo jų ir Turkijoje, supranta, kaip svarbu užbėgti už akių nusikaltimams žmonijai, ir kurie kovoja už tai kartu su mumis“.
Genocidu armėnų žudynes Otomanų imperijoje yra pripažinusi Lietuva bei šios šalys: Argentina, Čilė, Urugvajus, Rusija, Kanada, Libanas, Belgija, Graikija, Italija, Vatikanas, Prancūzija, Šveicarija, Slovakija, Nyderlandai, Lenkija, Kipras.
Turkija ir Armėnija nesutaria dėl pastarosios siekio, kad tarptautinė bendruomenė pripažintų genocidu Otomanų imperijos Pirmojo pasaulinio karo metais vykdytas armėnų žudynes.
Armėnijos duomenimis, per 1915–1917 metų skerdynes žuvo 1,5 mln. armėnų. Turkija nesutinka su tokiu įvykių traktavimu ir sako, kad buvo 250–500 tūkst. aukų.
