A.Gulas, kuris šį interviu davė per vizitą Škotijos sostinėje Edinburge, sakė, kad pasaulio atsakas į įvykius Sirijoje yra „labai nuviliantis“ ir kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos reakcija buvo „gėdingas“.
Jis argumentavo, kad daugybės to karo aukų galėjo būti išvengta, jeigu pasaulis būtų griežčiau reagavęs į prezidento Basharo al Assado susidorojimą su sukilėlių pajėgomis, kurios, kaip perspėjo Turkijos lyderis, dabar gali radikalizuotis.
Buvusių artimų sąjungininkų Damasko ir Ankaros santykiai pašlijo per sukilimą, prasidėjusį 2011-ųjų kovą.
Buvusių artimų sąjungininkų Damasko ir Ankaros santykiai pašlijo per sukilimą, prasidėjusį 2011-ųjų kovą.
Prezidentas perspėjo, kad jis reaguos „griežčiausiu įmanomu būdu“, jeigu tas konfliktas persimestų kitapus 900 kilometrų ilgio bendros Turkijos ir Sirijos sienos.
„Tačiau taip pat leiskite pasakyti, jog tai nėra dvišalis Turkijos ir Sirijos klausimas, – A.Gulas sakė duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas „The Guardian“ tinklalapyje. – Mes neturėjome jokio konflikto su Sirija, tačiau kai žudomi Sirijos žmonės, tai tampa visos žmonijos, visų mūsų reikalu.“
Pasak prezidento, Turkijoje įkurtose stovyklose šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. pabėgėlių.
Jis pridūrė, kad tarptautinės bendruomenės „abejingumas“ skatina ekstremizmą tame konflikte.
„Jeigu atmosfera išliks, kokia yra, tuomet tai gali vesti į dar didesnę radikalizaciją, o kai kurios grupuotės šiame pilietinime kare tampa vis labiau ekstremistinės, – aiškino A.Gulas. – Nemanau, kad kas nors toleruotų, jeigu Viduržemio jūros pakrantėse atsirastų kažkas panašaus į Afganistaną.“
