13:50 val. Pritarta įstatymui dėl amnestijos ir specialaus statuso suteikimo kai kuriems Donbaso rajonams
Įstatymo projektą apie specialaus statuso suteikimą tam tikriems Donecko ir Luhansko sričių rajonams palaikė 277 Ukrainos parlamentarai, rašo TV kanalo „Dozhd“ naujienų svetainė.
Už kitą įstatymą, dėl amnestijos suteikimo tiems asmenims, kurie yra susiję su destabilizacija Luhansko ir Donecko srityse, nubalsavo 287 parlamentarai. Apie tai savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos parlamento narys Andrijus Ševčenka.
13:32 val. Ratifikuota asociacijos sutartis su ES
Kijevas antradienį ratifikavo asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, už ratifikavimą balsavo 355 Ukrainos parlamentarai. Iš viso balsavimui užsiregistravę buvo 381 parlamento narys. Nė vienas jų nebalsavo prieš.
Iš karto po ratifikavimo procedūros, Ukrainos parlamentarai, šalies prezidentas Petro Porošenka ir premjeras Arsenis Jaceniukas atsistoję sugiedojo valstybinį himną.
Taip pat sklandžiai sutarties asociacijos sutartis buvo ratifikuota ir Strasbūre, vykstant Europos Parlamento posėdžiui.
Tiesioginę transliaciją iš Aukščiausios Rados galima stebėti čia:
Įstatymų leidėjai Aukščiausiojoje Radoje ir Europos Parlamente turi ratifikuoti 1 200 puslapių politinės ir ekonominės asociacijos susitarimą per tiesioginę vaizdo konferenciją, kurios pradžia numatyta 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.
Vis dėlto rugsėjo 5 dieną tarp Kijevo ir Maskvos pasirašytas susitarimas dėl paliaubų, kuriam tarpininkavo Europa, suteikė vilties, kad penkis mėnesius trunkantis karas galiausiai baigsis ir didžiulė įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose atslūgs.
Tačiau šį istorinį įvykį temdo abiejų sutarties dalyvių sprendimas nusileisti Rusijos spaudimui ir iki 2016-ųjų atidėti laisvosios prekybos taisyklių, dėl kurių Ukraina nusigręžė nuo Kremliaus kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos, taikymą.
Pernai lapkritį Kremliaus remiamo tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus priimtas sprendimas paskutinę minutę nepasirašyti asociacijos sutarties išprovokavo kruvinų įvykių grandinę, per kurią jis vasarį neteko posto, o vėliau Rusija atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Naujiesiems provakarietiškiems Kijevo lyderiams deklaravus pasiryžimą pasirašyti šį paktą, Maskva nutraukė dujų tiekimą savo kaimynei ir paskatino bei aktyviai rėmė diversantų veiklą rusakalbiuose Ukrainos rytuose, kuri jau nusinešė daugiau nei 2 700 gyvybių.
Rusijai griežtai neigia teikianti pagalbą teroristams, tačiau tai neapsaugojo jos nuo virtinės Vakarų sankcijų, dėl kurių prezidentas Vladimiras Putinas dabar yra izoliuotas labiau nei kada nors anksčiau per visą 15 metų trunkantį jo viešpatavimą. Tačiau jo veiksmai yra dar sunkiau nuspėjami.
Vis dėlto rugsėjo 5 dieną tarp Kijevo ir Maskvos pasirašytas susitarimas dėl paliaubų, kuriam tarpininkavo Europa, suteikė vilties, kad penkis mėnesius trunkantis karas galiausiai baigsis ir didžiulė įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose atslūgs.
Treji savivaldos metai
Paliaubos buvo nekart pažeistos, o per naują smogikų ir Rusijos kariuomenės puolimą, kuris buvo surengtas šalia Donecko miesto oro uosto rajono, sekmadienį žuvo šeši civiliai ir nežinomas skaičius ukrainiečių karių.
Be to, pirmadienį per atsinaujinusį apšaudymą artilerijos ugnimi Donecke žuvo trys civiliai žmonės ir dar penki buvo sužeisti.
Vis dėlto prezidentas P.Porošenka antradienį pateikė Radai taikos pasiūlymų paketą, numatantį trejiems metams suteikti ribotą savivaldą kai kuriems diversantų kontroliuojamiems rajonams.
Taip pat numatoma įtvirtinti teisę vartoti rusų kalbą visose valstybinėje institucijoje - tai ypač opus klausimas karinio konflikto zonoje.
Po lapkričio 9 dieną numatytų pirmalaikių rinkimų bus suformuotos naujos tarybos rajonuose, priklausančiuose vadinamajai plieno ir akmens anglių juostai, kurie, regis, nebus niekaip atskaitingi Kijevui.
Pirmadienį, 101-ąją savo darbo prezidento poste dieną, P.Porošenka sakė, kad šis planas yra geriausia išeitis iš krizės, nes garantuoja valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę.
Aukščiausiojoje Radoje šiuo metu dominuoja vyriausybės šalininkai, todėl šios priemonės turėtų būti nesunkiai priimtos.
Tačiau kai kurie politiniai lyderiai ir ypač dešiniojo sparno judėjimų, kurie atliko nedidelį, bet svarbų pagalbinį vaidmenį protestuose, per kuriuos buvo nuverstas senasis režimas, atstovai kelia klausimus, ar P.Porošenka nedaro per didelių nuolaidų Maskvai.
Žiniasklaidos duomenimis, pasiūlymų pakete, be kita ko, numatyta, kad vietos įstatymų leidžiamosios institucijos galės pačios steigti milicijos pajėgas, skirti teisėjus ir prokurorus.
Po lapkričio 9 dieną numatytų pirmalaikių rinkimų bus suformuotos naujos tarybos rajonuose, priklausančiuose vadinamajai plieno ir akmens anglių juostai, kurie, regis, nebus niekaip atskaitingi Kijevui.
Pasiūlymų pakete, kaip pranešama, taip pat numatyta apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo „įvykių Donecko ir Luhansko srityse dalyviams“ – ši priemonė taikytina ir separatistams, ir ukrainiečių kariams.
