Smurtas etniškai mišrioje Odesoje, tarp kurios gyventojų esama rusų, ukrainiečių, gruzinų ir totorių, Kijeve laikomas pavojingu posūkio tašku, perspėjančiu apie pavojų, kad sukilimas gali apimti ne vien rytų regioną, kuriame gyvena daug rusakalbių.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas sakė, kad naujas dalinys, pasiųstas į Odesą, buvo suformuotas iš civilių aktyvistų, norėjusių padėti miestui prie Juodosios jūros „šiomis sunkiomis dienomis“. Pasak jo, visa vietos milicijos vadovybė buvo nušalinta nuo pareigų; pradėtas baudžiamasis tyrimas.
Smurto Odesoje pliūpsnis pagal aukų skaičių buvo didžiausias nuo Kijeve vasarį vykusių susirėmimų, kurie privertė Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių pabėgti į Rusiją.
„Odesos milicija veikė siaubingai ir galbūt nusikalstamai. Visi Odesos milicijos vadovai nušalinti nuo pareigų. Atliekamas jų veiklos tyrimas, – sakoma A.Avakovo žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Facebook“. – Nebus jokio gėdingo „munduro garbės“ dangstymo. Kaip ir visuotinio pasmerkimo.“
Ukrainos lyderiai neslėpė manantys, kad daugelyje šalies vietų milicija tapo nepatikima teisėsaugos jėga, plečiantis prorusiškam sukilimui pramoniniame rytų regione. Kijevas sako, kad sukilėlius palaiko Rusija, o jiems vadovauja į šalį atsiųsti Rusijos specialiųjų tarnybų nariai.
Specialiųjų pajėgų dalinys, kurį minėjo A.Avakovas, iš dalies buvo suformuotas iš sukilėlių nacionalistų, kurie aktyviai veikė per protestus prieš V.Janukovyčių anksčiau šiais metais.
Šis žingsnis gali pakurstyti įtūžį tarp vyriausybės oponentų, kurie kaltina Kijevą remiant „fašistines“ sukarintas grupuotes, tokias kaip „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), dalyvavęs žiemą sostinėje vykusiuose susirėmimuose.
Jeigu būtų prarasta kontrolė Odesoje, tai taptų milžinišku ekonominiu ir politiniu smūgiu Kijevui, kuris kaltina Maskvą siekiant suskaldyti Ukrainą.
Milijoną gyventojų turinčioje Odesoje, kuri garsėja savo turtinga istorija ir kadaise buvo laikoma kosmopolitiškais pietiniais carinės Rusijos imperijos vartais, veikia du uostai ir naftos terminalas. Šis miestas taip pat yra svarbus transporto mazgas.
Prorusiškų jėgų įsigalėjimas Odesoje dar labiau padidintų Vakarų šalių nerimą dėl Ukrainos, jau dabar kultūriškai pasidalijusios į rusakalbį pietryčių ir labiau proeuropietišką vakarų regioną. Potencialus šalies skilimas ne vien sukeltų didelių humanitarinių problemų, bet ir gilią krizę Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių santykiuose su Maskva, kuri didelę dalį savo eksportuojamų energetikos išteklių į Vakarų valstybes tiekia per Ukrainą.
Kijevo pyktis pirmadienį pirmiausiai buvo sutelktas į Odesos milicijos sprendimą paleisti 67 suimtus kovotojus, daugiausiai prorusiškos stovyklos šalininkus, kai jų bendražygiai sekmadienį apsiautė ir mėgino šturmuoti milicijos būstinę.
Kelių šimtų žmonių minia skandavo „Odesa – rusiškas miestas!“. Daugelis Odesos gyventojų yra rusakalbiai.
Minėti riaušininkai Odesoje buvo suimti penktadienį, praėjus kelioms valandoms po keturias žmonių gyvybes nusinešusių susirėmimų, per kuriuos buvo svaidomi Molotovo kokteiliai ir naudojami šaunamieji ginklai.
Kijevo pyktis pirmadienį pirmiausiai buvo sutelktas į Odesos milicijos sprendimą paleisti 67 suimtus kovotojus, daugiausiai prorusiškos stovyklos šalininkus, kai jų bendražygiai sekmadienį apsiautė ir mėgino šturmuoti milicijos būstinę.
Dalis prorusiškų separatistų, neatlaikiusių spaudimo, atsitraukė į Profsąjungų rūmus, kurie vėliau buvo padegti, o pastate žuvo 38 įstrigę žmonės. Dėl to kraujo liejimo Maskva kaltina Kijevo „provokacijas“.
Tiksliai nežinoma, kuri pusė atsakinga už pražūtingą gaisrą, tačiau protestuotojų žūtis smarkiai įaudrino prieš Kijevo vyriausybę nusistačiusius aktyvistus Ukrainos pietuose ir rytuose.
Pasak A.Avakovo, kiti suimtieji praeitą naktį buvo išvežti iš Odesos į centrinius Ukrainos regionus, siekiant užkirsti kelią jų pirmalaikiam paleidimui.
Kreipdamasis į šimtus provakarietiškos vyriausybės šalininkų, susirinkusių sekmadienio vakarą netoli aprūkusių Profsąjungų rūmų, naujai paskirtas milicijos viršininkas Ivanas Katerinčukas pažadėjo, kad kaltieji dėl žmonių žūties penktadienį vykusiose riaušėse sulauks teisingumo, kad ir kuriai stovyklai jie priklausytų.
„Šlovė Ukrainai! – pareiškė jis, atkartodamas šūkį, dažnai skambėjusį per sukilimą prieš V.Janukovyčiaus režimą anksčiau šiais metais. – Kaip ir jūs, noriu atkurti įstatymų laikymąsi ir tvarką Ukrainoje.“
NATO vadai sakė, kad Rusija galbūt tikisi kontroliuoti didelę Ukrainos pietinę ir rytinę dalį, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį, iki pat sienos su Padniestre – separatistiniu Moldovos regionu, esančiu vos už 50 kilometrų nuo Odesos, kuriame įsikūrusi Rusijos karinė bazė.
Toks scenarijus ne vien smarkiai susilpnintų Ukrainą, bet ir užtikrintų Rusijai papildomų šiltavandenių uostų.
Kijevas planuoja gegužės 25 dieną surengti prezidento rinkimus.
Tačiau esant dabartinei padėčiai, būtų sunku organizuoti patikimą balsavimą daugelyje rytinių regionų. Tai suteiktų Rusijai pagrindą tvirtinti, jog bet kokia nauja Ukrainos vyriausybė yra nepakankamai legitimi.
Pati Rusija neigia turinti ambicijų užgrobti rytų Ukrainą, kai ji aneksavo Krymo pusiasalį, tačiau pasilieka teisę siųsti savo pajėgas ginti rusakalbių kaimyninėje šalyje, jeigu to prireiktų.
Separatistai, paskelbę „Donecko liaudies respubliką“, planuoja ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Kijevo.
Sostinėje Kijeve padėtis buvo gana rami nuo protestų, privertusių V.Janukovyčių pabėgti į Rusiją. Tačiau baiminamasi, kad šią savaitę minimos Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės gali tapti įtampos šaltiniu.
