„NATO plėtra šiuo metu būtų strateginė klaida“, – BBC cituoja Tarptautinio strateginių studijų instituto (ang. International Institute for Strategic Studies) direktorių dr. Johną Chipmaną.
„Nėra reikalo paspartinti Gruzijos ir Ukrainos narystę organizacijoje. Yra rimtų argumentų padaryti pertrauką“, – tvirtino dr. J.Chipmanas, pristatydamas metinę Instituto pasaulio politikos apžvalgą.
„Smegenų centras“ aiškiai išdėstė savo poziciją: Gruzija ignoravo Jungtinių Valstijų įspėjimus nepulti Pietų Osetijos ir todėl šiuo metu yra nepatikima partnerė.
Dabartinė NATO politika, apibrėžta balandį įvykusiame susitikime Bukarešte, numato, kad abi minėtos valstybės ilgainiui turėtų tapti transatlantinės struktūros dalimi, tačiau neįvardija jokių terminų.
Kas pradėjo karą?
Didžiosios Britanijos „smegenų centro“ nuomonė rodo, kad po rugpjūtį įvykusio karo Gruzijoje, vis stiprėja debatai, ar iš tiesų konfrontacinė prieiga Rusijos atžvilgiu yra geriausia. Minėtas Institutas, skirtingai nei Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos valstybės, tarp kurių ir Didžioji Britanija, griežtai kritikuoja Gruzijos veiksmus.
Dr. J.Chipmano teigimu, „remiantis įrodymais, karą pradėjo Gruzija“. Savo ruožtu Tbilisis tikina, kad už karo pradžią atsakinga Maskva. Esą Rusijos pajėgos į Pietų Osetiją įžengė anksčiau, nei Gruzija pradėjo puolimą prieš šį separatistinį regioną. Rusija tikina tik atsakiusi į Gruzijos išpuolį. Pasauliui atidžiai domintis tikrąją įvykių Gruzijoje eiga, įtampa vis didėja.
„Jokių duok ir imk“
Kaip rašo BBC, Instituto nuomone, būtina „ramiau“ elgtis su Rusija. „Politikoje Rusijos atžvilgiu padaryta didelių klaidų. Jungtinės Valstijos ir NATO praeityje sakė Rusijai priimti viską, kas vyksta. Nebuvo jokių „duok ir imk“. Krizės nereikėtų išpūsti“, – tvirtino dr. J.Chipmanas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „2008 metų rugpjūčio mėnesio įvykiai nereiškia naujo Šaltojo karo pradžios, nes nei viena pusė to nenori, o ir laimėjimas būtų nedidelis“.
Europos Sąjungos vaidmuo
Kita Didžiosios Britanijos „smegenų centro“ ekspertė Oksana Antonenko teigė, kad Instituto įsitikinimu, mažėjant Jungtinių Valstijų įtakai, Europos Sąjunga turėtų aktyviau imtis politikos formavimo iniciatyvų. Tačiau ekspertė taip pat pažymėjo, kad Bendrijai tam dar trūksta priemonių.
Minėto „smegenų centro“ apžvalga pasirodė NATO gynybos ministrams susirinkus Londone. Transatlantinėje struktūroje pasigirdo nuomonė, kad NATO prioritetas šiuo metu turėtų būti jos narių, ypatingai esančių Rusijos kaimynystėje, saugumo užtikrinimas, o ne skubus naujų narių priėmimas. Šią nuomonę remia ir Institutas.
Šiuo atžvilgiu labai svarbi bus naujojo Jungtinių Valstijų prezidento pozicija. Dabartinio JAV vadovo George W.Busho administracija aktyviai remia Ukrainos ir Gruzijos integraciją į transatlantinę struktūrą. Prie šio klausimo bus dar kartą sugržta NATO susirinkimuose gruodį.
