„Persikėlimas Ukrainoje prasidėjo prieš kovo referendumą Kryme ir nuo to laiko pamažu didėjo“, – nurodė UNHCR atstovas spaudai Adrianas Edwardsas.
„Dauguma perkeltųjų yra etniniai totoriai, tačiau vietos valdžia pranešė ir apie neseniai suintensyvėjusią etninių ukrainiečių, rusų ir mišrių šeimų registraciją“, – priduriama pranešime.
Dauguma iš 10 tūkst. žmonių savo namus palikusių žmonių liko Ukrainoje.
„Prieglobsčio prašytojų iš Ukrainos skaičius kitose šalyse išliko mažas“, – sakė A.Edwardsas.
Prorusiškos pajėgos kovo mėnesį užėmė Krymo pusiasalį, surengė Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės nepripažintą referendumą ir iš karto po jo Krymą aneksavo Rusija.
Dauguma perkeltųjų yra etniniai totoriai, tačiau vietos valdžia pranešė ir apie neseniai suintensyvėjusią etninių ukrainiečių, rusų ir mišrių šeimų registraciją.
Pusiasalyje tvyro didelė įtampa tarp daugiausia Kijevą palaikančių Krymo totorių ir provincijos rusakalbių.
„Iš perkeltųjų žmonių pasakojimų žinome, kad jie išvyko arba iškilus tiesioginei grėsmei, arba baimindamiesi dėl savo saugumo ir bijodami persekiojimo“, – kalbėjo A. Edwardsas.
„Kai kurie sako sulaukę asmeninių grasinimų telefonu, socialiniuose tinkluose arba rasdavo jų valdose paliktas grasinančias žinutes“, – pridūrė jis.
Pasak UNHCR atstovo, dauguma iš 100 tūkstančių perkeltųjų šalies viduje keliasi į centrinę arba vakarinę Ukrainą.
Ukrainos rytinėje dalyje vyriausybės pajėgos vykdo operaciją prieš promaskvietiškus separatistus.
A.Edwardsas taip pat sakė neturintis duomenų, kiek žmonių išvyko iš šalies rytinės dalies.
„Padėtis rytinėje dalyje akivaizdžiai verčia žmones keltis“, – pareiškė jis.
„Daugeliui žmonių tai yra ypatingai sudėtinga situacija. Ji nėra stabili“, – sakė A.Edwardsas.
