„Kai Rusija prieš kelerius metus išprovokavo karą Gruzijoje ir privedė iki Abchazijos atskyrimo, skaičiau ukrainiečių analitikų įžvalgas, kuriose buvo kalbama apie intrigas ir sąmokslus Rusijos tarptautinėje politikoje bei apie tai, kad panašių žaidimų galima tikėtis ir Ukrainoje. Netikiu sąmokslais, tad analizė man pasirodė pritempta. Dabar man atrodo, kad scenarijai Gruzijoje ir Ukrainoje, nubraižyti V.Putino, turi daug bendro. Vis dėlto manau, kad tai milžiniškas V.Putino pralaimėjimas“, – teigė istorikas.
Dniepropietrovskas ir Zaporožė yra su Kijevu, ne su Rusija. Net Doneckas remia Kijevą. Tenykščiai Regionų partijos politikai yra lojalūs Ukrainai, ne Maskvai, – sakė J.Hrycakas.
J.Hrycako teigimu, kai Rusijos Federacijos Taryba leido karinę intervenciją į Ukrainą, per vieną akimirką sugriuvo tai, ką Rusija ir Sovietų Sąjunga šioje Europos dalyje kūrė šimtmečius.
„Realybėje V.Putinas galutinai nutraukė santykius su Ukraina, o Ukraina – su Rusija. Dar daugiau: sugriuvo rusiškoji pasaulio tvarka, ir jau ne Rusija dalins kortas“, – įsitikinęs J.Hrycakas.
Ukraina, J.Hrycako manymu, pasirinko Europą, o karinės jėgos grėsmė tik sustiprino šį pasirinkimą.
„Dar neseniai galima buvo galvoti, kad šalies rytinė dalis ir jos pramonės širdis – Zaporožė, Dniepropietrovskas – su viltimi žvelgia į Maskvą. Tai, mano manymu, baigėsi amžiams. Dniepropietrovskas ir Zaporožė yra su Kijevu, ne su Rusija. Net Doneckas remia Kijevą. Tenykščiai Regionų partijos politikai yra lojalūs Ukrainai, ne Maskvai“, – „Gazeta Wyborcza“ teigė Ukrainos istorikas.
Po V.Putino akcijos vienu balsu prabilo ir Ukrainos Bažnyčia. Anot J.Hrycako, susivienijo Maskvos Patriarchato cerkvė su Graikų apeigų katalikų Bažnyčia (unitais), o to niekada nebuvo ir net nebuvo įmanoma tikėtis.
Putinas padarė milžiniškas pasekmes turėsiančią klaidą, nes norėjo būti senojo stiliaus imperatoriumi. Carinė-sovietinė dominavimo konstrukcija Rytų Europoje išnyko. Putinas pralaimės, o jo veiksmai tėra aukščiausio lygio politinė isterija, – aiškino J.Hrycakas.
„Tai ne Viktoro Janukovyčiaus nuvertimas ar Maidanas išgąsdino Maskvą. Putinas gąsdina intervencija, nes staiga paaiškėjo, kad suskaldyta Ukraina vis dėlto gali rasti kompromisą ir susivienyti.
Bet šiandien Maskva gali realizuoti savo minimalios versijos planą: prorusiški sentimentai ir Maskvos patriarchato ilgesys dar gyvas ties Charkovu ir Odesa bei Kryme, bet net ir tai atrodo problemiška. Tai tik smulkmenos,palyginti su tuo, ką planavo Putinas ir ką jam pavyko įgyvendinti Gruzijoje. Nepadalins jis Ukrainos, nes Ukraina to paprasčiausiai nenori. Maskvos valdžia nėra reikalinga net Rytuose ir net rusams“, – kalbėjo Ukrainos istorikas J.Hrycakas.
Todėl, profesoriaus teigimu, sprendimas dėl intervencijos yra visiškai neracionalus, net iš Rusijos pusės. Nes tokią nuomonę išsako ir šios šalies analitikai. „Putinas padarė milžiniškas pasekmes turėsiančią klaidą, nes norėjo būti senojo stiliaus imperatoriumi. Carinė-sovietinė dominavimo konstrukcija Rytų Europoje išnyko. Putinas pralaimės, o jo veiksmai tėra aukščiausio lygio politinė isterija“, – aiškino J.Hrycakas.
Yra žinoma, kad isteriškai nusiteikęs politikas gali padaryti daug blogo, nes yra neprognozuojamas, įsitikinęs J.Hrycakas. Todėl nėra aišku, kaip situacija plėtosis. „Nepamirškime, kad Maskva išjudino mechanizmą ir to nebesustabdysi – Ukraina pasirinko Europą taip pat ir Maskvos dėka. Šiandien esame kitokia šalis, negu buvome prieš kelis mėnesius. Maskvos politika tą kitoniškumą tik įtvirtina“, – baigė savo pareiškimą „Gazeta Wyborcza“ Ukrainos istorikas J.Hrycakas.
